Prano Janulio išlaidos ir pajamos

Prano Janulio išlaidos ir pajamos

LITO ISTORIJOS (3)

Prano Janulio išlaidos ir pajamos

1931 metais išleistas „Ūkininko patarėjo“ kalendorius, primargintas įvairiausių skaičių. Net keletą metų Šiaulių rajono Tautgailių kaimo ūkininkas Pranas Janulis į kalendorių kruopščiai rašė visas, nors ir smulkiausias, savo pajamas bei išlaidas. Tai – ne tik jo gyvenimo artimetika, bet ir lietuviško pinigo vertės istorija.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Pažangus ūkininkas

Nuošaliame Tautgailių kaime (Šakynos seniūnija, Šiaulių rajonas) buvo ir stambesnių, ir smulkesnių ūkininkų. Dabar likusios kelios sodybos.

Pranas Janulis buvo išskirtinis tautgailiškis, gimęs dar prieš 1900 metus. Vietiniai ir netoli Tautgailių kaimo gyvenę senesni žmonės yra pasakoję, jog vyriškis buvęs kitoks pagal ano meto supratimą. Skaitė laikraščius ir kalendorius, taip ir neišsirinko žmonos, tačiau iki pat savo gražaus ir ilgo gyvenimo pabaigos dažniausiai buvo matomas vaikštinėjantis su paršeliu. Labai mylimą gyvulėlį tautgailiškis prižiūrėjo ir penėjo pagal moderniausius mokymus.

Bet didžiausias ir svarbiausias Prano Janulio kitoniškumas – kruopščiai keletą metų kalendoriuose daryti užrašai apie išlaidas ir pajamas.

Užrašai – labai iškalbingi. Daugybę sykių per metus vyko į turgų, mokėjo kiek daugiau negu 10 litų. Už malimą, kūlimą net 208 litus 47 centus išleidęs. Metai buvę nevienodi. Kuo derlingesni, tuo ir malūnui daugiau išleista. Pirmauja 1931-ieji ir 1933-ieji.

Per aštuonerius metus ne sykį P. Januliui prireikė kalvio paslaugų – sumokėjo jam 9 litus 75 centus, audėjai – 7 litus. Dar porą litų išleido siuvėjai, už 5 litus kailiadirbys išdirbo kailio.

Šio žmogaus pažangų ūkininkavimą rodo ir pirktos trąšos. Ankstesniais metais P. Janulis daugiausiai ir dažniausiai įsigydavo „zuperio“ (už 279 litus 45 centus), kalio druskos (20 litų 30 centų), truputį kaulamilčių (2 litai 15 centų), kreidos (45 centai), vėlesniais, 1936-1937, metais pradėjo pirkti ir salietros, išleido 64 litus.

Bidonas pienui – kaip alga piemeniui

P. Janulis sėjo ir sodino įvairių žemės ūkio kultūrų, pirko daržovių (mokėjo 5 litus 60 centų), dobilų (30 litų 50 centų). Matyt, prastesniais metais pritrūkdavo sodinimui bulvių (yra pirkęs už 2 litus 50 centų), centnerio kviečių (7 litai 50 centų), miežių (46 litai 50 centų).

Tekdavo įsigyti ir ūkiui reikalingų daiktų: šukas linamarkai (1 litas 50 centų), pjūklą (5 litai), šakes (2 litai 10 centų), grėblį (1 litas 20 centų). Už 20 litų pirko vinių. O bidonas pienui laikyti kainavo net 31 litą, panašiai, kaip ir piemens metų alga.

Galima manyti, kad šis ūkininkas mylėjęs ir prižiūrėjęs savo gyvulius. Arkliui pirko šukas (1 litas), sykį – ratus (15 litų), nepamiršdavęs nuolat papildyti tepalų atsargų.

Brangiai P. Januliui kainavo „geležėlės“ – 34 litai 80 centų. 1936 metais pirkęs dviračiui gumą už 11 litų. Kada įsigijęs patį dviratį, galima tik numanyti. Greičiausiai prieš 1929-uosius, kai dar neužrašinėjo visų pirkinių.

Per visus kalendoriuje suskaičiuotus metus vyras nusipirko karvę, už kurią sumokėjo 78 litus, kiaulę (50 litų) ir paršelių (už 208 litus 50 centų). Kartą kvietęsis veterinarijos gydytoją. Jo paslaugos kainavusios nepigiai – 5 litus. Už 9 litus 70 centų pirkęs ir vaistų. Penkis kartus sėklinta karvė, sumokėta 11 litų.

Loterijos bilietas už 50 centų

Galima teigti, jog mokesčiai per vienerius metus sudarydavo tiek, jog būtų galima nusipirkti karvę.

Vien už žemę sumokėti 368 litai 55 centai (atskirais metais – po 55 litus 95 centus, 60 litų 45 centus, 66 litus ir panašiai), savivaldybės mokesčiams išleistas 91 litas 21 centas (atskirais metais po 14 litų 20 centų, 15 litų 50 centų, net 25 litai 15 centų ir panašiai). Kartais tekdavę pasiskolinti bei paskolinti, paaukoti vargšams (2 litai 80 centų), bažnyčiai (1 litas 45 centai), kunigui (11 litų 50 centų).

Sykį P. Janulis nusipirkęs ir loterijos bilietą už 50 centų. Daugiau nebandė laimės.

Brangiausi – batai ir drabužiai

Brangiausi smetoniškoje Lietuvoje, pagal užrašus, buvo geri batai ir drabužiai. Todėl nenuostabu, kad batus reikėjo ypač saugoti, kuo mažiau avėti. P. Janulis sau batų per aštuonerius metus pirko vos 8 poras ir sumokėjo 67 litus 13 centų ("kamašai“ kainavo 19 litų 30 centų). Seseriai Alvinai įvairių lengvų batelių pirko už 14 litų 80 centų.

Naginių reikėjo ne mažiau poros metams. Jos kainuodavo apie 2 litus su puse – 3 litus. Išleido 46 litus.

Pirko devynias kepures, mokėjo 23 litus 50 centų. Kartą 2 litus išleido šalikui, beveik tiek pat (litas 95 centai) – kojinėms. Vieneri marškiniai kainavo 4 litus 50 centų, o prie jų – „kulonikai“ – sąsagėlės –  už 15 centų. Mat ėjo į vestuves, joms dar išleido 13 litų. Be to, seseriai Alvinai pirko dvi sukneles už 15 litų 25 centus.

Kitą kartą, kai ėjo į krikštynas (joms išleido 11 litų), mamai nupirkęs „kuskelę“ (skarelę) už litą, 2 palaidines už 8 litus.

Neišsiversdavo be saldumynų ir silkių

Pieno, mėsos, kaip aiškėja iš užrašų, užteko savo ūkyje. Tačiau P. Janulis neišsiversdavo be įvairių saldumynų.

Pirmą kartą tarp pirkinių saldainiai paminėti tik 1936-aisiais (buvo skirti mamai, mokėjo 50 centų), vėliau – dar porą sykių. Pyragų ir ragaišių pirkta už 8 litus 82 centus. O „barankų“ (riestainių) pirkdavo kiekviename turguje, nors už keliasdešimt centų, išleisti 8 litai 82 centai.

Dažnai pirkdavo ir silkių bei strimelių (32 litai 92 centai). Dešros viso labo pirkęs kartą, už 2 litus, lašinių – už 10 litų 65 centus.

Pirkdavęs ir cukraus, druskos, mielių, pipirų. Vieną kartą, 1934-aisiais, rinkoje „pravalgė“ 70 centų, o po trejų metų dvigubai daugiau, kaip pats rašo, leido sau „pragerti“.

Per visus užrašuose minimus metus Pranas Janulis pirko 2 spirito „pusbonkes“ (8 litai 25 centai), 8 degtinės „pusbonkes“ (po 1 „pusbonkę“ per metus, išleido 29 litus 82 centus) ir alaus už 50 centų. Daug ar mažai?

Tikriausiai dėl to, kad valgė paprastą maistą ir negirtuokliavo, žmogus buvo gana sveikas, nes apie jokius gydytojus nė neužsimenama. Tik dantims tvarkyti išleido 2 litus 15 centų. Bet tai ir nenuostabu. Vos ne kiekviename užrašų lapelyje mirga „taboka“, „papirosai“ – po 20 ar 70 centų, net po 2 litus ir daugiau – už 27 litus 40 centų. Vieną sykį nusipirkęs ir kavos už 70 centų.

Namams – ne tik puodai

Puodų pirkęs du: katiliuką už 11 litų ir "špyžinį" (ketaus) katilą už 19 litų.

Žibalui išleidęs beveik 6 litus. Pirkęs tris peilius – 2 po litą ir vieną po litą 25 centus, du kibirus – po 3 ir 2 litus 40 centų, degtukų už 5 litus 50 centų. Per aštuonerius metus degtukai pirkiniuose paminėti 9 kartus.

Už mažą veidrodėlį sumokėjo 35 centus, du laikrodžius – po litą 50 centų (gal klaida užrašuose, nes atrodo, jog per pigiai) ir 8 litus 50 centų. Pirko „klijonką“ (klijuotę), kainavusią litą 30 centų, ąsotį už litą 50 centų.

Gindamasis nuo musių pirko preparato „Musių maras“, nebrangų – už 50 centų. Dar visokiausių smulkmenų, pavyzdžiui, durų rankeną, virvę ir panašiai.

P. Janulis negailėjo pinigų laikraščiams – išleido apie 70 litų. Gaila, kad neparašyta, kokius pirkdavęs. Buvo įsigijęs tris kalendorius, viename iš kurių ir užrašinėjo savo išlaidas bei pajamas.

Daugiausia pajamų – už pieną

Daugiausia litų P. Janulis gaudavo už pieną – 949 litus 50 centų. Tiesa, skirtingais metais pajamos labai skiriasi. 1931-aisiais jam už pieną sumokėta 440 litų 50 centų, o 1934-aisiais – vos 59 litai 40 centų.

Nemažai pelno duodavo bekonai. Už juos – 72 litai 25 centai. Beje, jie parduoti tik 1933-1935 metais, kainos taip pat skiriasi – nuo 147 iki 385 litų.

P. Janulis pirko tik vieną karvę, o pardavė dvi. 1933 metais gavo 110 litų, 1935-aisiais – 85 litus. Parduodavo ir karvių, veršelių odas, vištas, sykį – net šešką. 1937 metais 146 litus gavo už linus. 1931-ieji užderėjo avižų – pardavė už 164 litus.

Kitos pajamos smulkesnės: 4 litai už sėmenis, 170 litų 30 centų už rugius, parduotus 1931, 1933 ir 1936 metais, 4 litai 95 centai už kiaušinius ir panašiai. Porą metų tikriausiai kam nors dirbo, talkininkavo, nes gavo algos 75 litus bei 11 litų 50 centų. Dar parduodavo malkų, bulvių, nuomodavo pievą.

Leonardo SKĖRIO asmeninio albumo nuotr.

STATISTIKA: Pranas Janulis (pirmas iš kairės) su broliais Smetonos laikais keletą metų kruopščiai į kalendorių užrašinėjo visas, net ir menkiausias savo išlaidas bei pajamas. (Nuotrauka daryta 1918 metais).

Už kiek pirko P. Janulis?

Pjūklas - 5 Lt

Marškiniai - 4,50 Lt

Karvė – 78 Lt