Naujausios
Pora sulaukė smaragdinių vestuvių
Kuršėniškiai Teodora ir Antanas Stupurai atšventė smaragdines vestuves — jie susituokė prieš 55-erius metus. Darbų, vargų ir rūpesčių naštą kantriai nešė kartu, kad dabar jau ramiai pasidžiaugtų dukrų, anūkų sėkmėmis.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Graži proga švęsti
Kuršėniškių Teodoros ir Antano Stupurų namuose — jokių pasiruošimo šventei ženklų, nors proga švęsti solidi: jie jau 55-erius metus per gyvenimą eina kartu.
Teodora ramiai tvarkėsi kambaryje, Antanas — sodybos garaže. Jokių svečių nelaukė. Žinoma, atvyks abi dukros su šeimomis, bet jos, žentai, anūkai dažnai užvažiuoja.
Susituokė be jokių iškilmių, bet nukeliavo ilgą bendro gyvenimo kelią.
Pažintis tvirtėjo prie krosnies
Susipažino Papilėje 1948-aisiais.
Antanas, baigęs profesinę mokyklą Klaipėdoje, buvo paskirtas dirbti Papilės mašinų ir traktorių stotyje. Įsikūrė viename iš kambarių, buvusių virš kontoros. O Teodora į šį pastatą ateidavo šildymo krosnies kūrenti.
Malkos šlapios, neįsidega, o juk neilgai trukus ateis valdžia. Mergina nebesulaikydavo nevilties ašarų.
Antanas vieną, kitą kartą išgirdo verkiant. Eina žiūrėti, kas čia darosi.
Nuo tada jis atsinešdavo gazolio, šliukštelėdavo į krosnį, ir plykstelėdavo ugnis.
Čia pat abu ir susitikdavo, nes nei vienas, nei kitas mėgo linksmintis vakaruškose.
Padraugavus porą metų, Antaną pašaukė į kariuomenę. Grįžo po trejų metų, 1955-aisiais.
O Anastazijai ar sunku buvo trejus metus laukti savojo vaikino?
„Nesunku“, — trumpai taria T. Stupurienė.
„Traktoristų ten buvo pilna, bet niekas nepagrobė, ir atiteko man“, — juokauja Antanas.
Be vestuvių
Antaną mielai priėmė dirbti Kuršėnuose, Daugėlių statybinių medžiagų kombinate.
Po penkių mėnesių nusprendė susituokti.
Šeštadienį į Kuršėnų rajono metrikacijos skyrių atėjo dviese. Be jokios palydos. Ten jau buvo dar dvi jaunavedžių poros, taip pat be jokių procesijų. Vieni kitiems pabuvo santuokos liudytojais, ir išsiskirstė. Kiek vėliau Antanas ir Teodora santuoką paslapčia įtvirtino miesto bažnyčioje.
Vestuves kelti nebuvo iš ko. Teodoros tėvai gyveno Papilėje, Antano — Romučiuose (dabar Šiaulių rajonas). Anot A. Stupuro, už sunkų darbą kolūkyje gaudavo tik dirsių. Visų piniginės buvo tuščios.
Sutiktuves jaunavedžiams suruošė Krasauskiai, pas kuriuos Antanas nuomojosi kambarį. Po to jaunavedžiai sėdo į dengtą automobilį „Aurora“, kuris žmones iš miesto veždavo į Kuršėnų geležinkelio stotį. Iš ten traukiniu — į Papilę.
Pasisvečiavus pas Teodoros tėvus, pirmadienį Antanas išvyko į darbą. Mėnesį jie gyveno atskirai: vienas — Kuršėnuose, kita — Papilėje.
Antanui Daugėliuose, Kuršėnų mikrorajone, skyrė 9 kvadratinių metrų ploto kambarį. Jame dviese ir apsigyveno.
Tame pačiame name buvo apgyvendinta rusė, institutą baigusi Leningrade, paskirta dirbti Daugėlių statybinių medžiagų kombinate. Jai pagailo mažyčiame kambarėlyje besiglaudžiančios jaunos šeimos. Pasiūlė keistis kambariais.
Stupurai apsigyveno geradarės pasiūlytame 16 kvadratinių metrų ploto kambaryje. Po kurio laiko pasikeisti kambariais paprašė šalia gyvenę senukai. Savo 24 kv. metrų ploto kambarį, kuris jauniesiems šeimininkams atrodė didelis, jie pasiūlė dėl didesniais mokesčiais gresiančio viršpločio.
Teko vargą vargti
Stupurams 1958-aisiais gimė viena, dar po poros metų — kita dukra. Kai jos jau pradėjo eiti į darželį, Teodora įsidarbino „Kapitalinės statybos“ įmonėje.
Čia jai iki valei teko patirti to meto grimasų, kurias ir dabar primena išvargintos, gydytos kojos. Karučiai. Skiedinys — kibirais, plytos į bet kurį statomo penkiaaukščio aukštą — neštuvais.
Žmonos pasakojimą papildo Antanas: „Sunkiai dirbote. O vyrai, plytą padėjo — cigaretę parūkė. Kortomis lošė“.
„Ir išgerdavo, o mums reikėjo viską dirbti, — mena Teodora. — Tvarkos nebuvo, viršininkai mažai jos žiūrėjo, su vyrais sutikdavo. Moteris stumdė, kaip išmanė, o mokėjo mažai. Mulkindavo. Todėl ir mano pensija dabar — nedidelė“.
Pradėjo Kuršėnuose statytis namą — norėjosi turėti savą kampelį, o pinigų — stoka. Ir pagalbos nebuvo iš kur tikėtis. Augino penkias kiaules, kad prasimanytų pinigo.
Vienoje Kuršėnų pusėje 24 arų daržas, kitoje — irgi ne ką mažesnis. Ravi, kol tik mato. Sutemus parskuba pėsčia namo — dar reikia jovalą kiaulėms išvirti. Po darbo dar reikia nusipirkti maisto, o parduotuvėje — didžiulės eilės. Pardavėjos prašysi, pyrago jai duosi, tai dar paliks menką gabalėlį mėsos.
Triskliaučio namo statyboje Antanas nemažai pasidarė pats. Parduotuvės statybinių medžiagų nėra — sukis, kaip išmanai. Kai ką nusipirkdavo iš statybininkų.
Namas pastatytas. Dukros užaugintos, baigė aukštuosius mokslus. Jau galima laukti ir deimantinių vestuvių.
SUKAKTIS: „Visko gyvenime buvo — ir gerai, ir blogai, ir vėl gerai“, — sako smaragdines vestuves švenčiantys Teodora ir Antanas Stupurai.
Autoriaus nuotr.