Naujausios
Po kursų Mendelsono maršas skamba ne visiems
Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre užsiėmimus sužadėtiniams vedanti savanorė Danutė Kratukienė būsimus jaunavedžius vadina vaikais: apie kiekvieną pagalvoja, visiems linki laimingo šeimyninio gyvenimo. „Mylimas žmogus šalia jūsų – ne savaime suprantamas dalykas. Kasdien stengtis reikia abiem“, – primena ji.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Entuziazmu netrykšta
Norintieji tuoktis bažnyčioje privalo išklausyti sužadėtinių kursus. Būsimi sutuoktiniai dalyvauja septyniuose susitikimuose skirtingomis temomis. Jie gauna pratybų sąsiuvinius, kai kurias užduotis turi atlikti namuose.
Šiaulių J. Janonio gimnazijos tikybos mokytoja, Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadovė D. Kratukienė jau daugiau nei dešimt metų savanoriauja Šiaulių pastoraciniame centre, veda kursus sužadėtiniams. Per metus ji išleidžia 5-6 grupes, jose būna iki 12 porų.
„Savanorystė man – gyvenimo būdas. Pilnatvės laikas, kada gali savo talentu, darbu, žiniomis padėti kitiems. Tame matau didelę pilnatvę“, – sakė D. Kratukienė.
Pirmą kartą atėję į susitikimą sužadėtiniai dėl privalomų kursų netrykšta noru ir entuziazmu. Lanko vien dėl to, kad „kunigas atsiuntė“, „taip reikia“, ironizuoja esą turi daug laisvo laiko. Dalis pripažįsta, jog tuokiasi bažnyčioje tik todėl, kad taip gražiau, iškilmingiau.
„Galbūt esu optimistė, bet nemanau, kad yra tokių, kurie visiškai atmestų tikėjimą ir bažnyčioje tuoktųsi tik šiaip sau,– svarsto D. Kratukienė. – Tikėjimas svarbus, tik Dievo samprata visiems labai skirtinga. Jo negauname kaip gimtadienio dovanos, reikia ugdyti“.
Aptaria gyvenimiškus klausimus
D. Kratukienės teigimu, kursai tėra pažadinimas, kad sutuoktiniai tarpusavyje kalbėtųsi įvairiomis temomis, apsvarstytų esminius gyvenimo momentus: vertybes, kaip išgyventi įvairius konfliktus, juos spręsti, išreikšti jausmus, atrasti ryšį, kaip padaryti šalia esantį žmogų laimingu. Išdėstoma, ką bažnyčia sako vienu ar kitu klausimu.
Vienas arba du susitikimai būna su kunigu, kuris kalba apie Santuokos sakramentą, priesaiką, pačias iškilmes, ceremonijos eigą.
„Bažnyčiai svarbu padėti šeimai augti, išlaikyti, puoselėti santuoką, kad žmonės būtų laimingi gyvendami kartu“, – sakė kursų vadovė.
Daugiausia diskusijų sukelia moralinius dalykus liečiančios temos, pristatant bažnyčios požiūrį į kontracepcijos, dirbtinio apvaisinimo klausimus. Bažnyčia siūlo natūralų šeimos planavimą, besiremiantį žmogaus pažinimu, moters vaisingumo ciklu. Kartais kyla diskusijų dėl bažnyčios, tenka priminti tikėjimo dalykus.
Kursuose dalyvauja abu sužadėtiniai. Jie gali kalbėtis klausimais, kurių galbūt nėra aptarę: apie pinigus, karjerą, priklausomybes, vertybes, santykius su tėvais, ką jiems reiškia vaikas.
„Paskutinio susitikimo metu širdyje visuomet būna liūdna, gaila. Vaikus, taip juos vadinu, prisimenu, kartais užplūsta sentimentai. Atrodo, kad jie seni pažįstami. Jei galiu juos pavedėti ir šiek tiek paauginti santuokos kelyje, tai pats nuostabiausias dalykas“, – sakė Danutė.
Sutiktus sužadėtinius ji pasveikina santuokos dieną, per metines. Nusišypso, pamačiusi porą, stumiančią kūdikio vežimėlį.
Ne visi sužadėtiniai susituokia
„Po kursų ne visada skamba Mendelsono maršas. Būna, pasuka į skirtingas puses, – sako D. Kratukienė. – Įsivaizduoju, koks tai sudėtingas apsisprendimas, kai, atrodo, viskas jau suplanuota... Bet geriau apsispręsti, padėkoti už kartu praleistą laiką ir pripažinti, kad kartu būti jie negali, nei tai padaryti po kažkiek metų“.
Per dešimt savanoriavimo metų D. Kratukienei pasitaikė trys poros, kai po susitikimų sužadėtiniai nusprendė, kad nėra tinkami vienas kitam.
„Puoselėti santuoką ir šeimą – viso gyvenimo užduotis“, – įsitikinusi moteris. Ji pati santuokoje gyvena dešimt metų.
Bendraudama su sužadėtiniais ji naujai atranda savo sutuoktinį, kuo toliau, tuo labiau vertina tarpusavio draugystę, kas pačioje pradžioje atrodė iliuziška ir naivu. „Savanoriaudama pasikraunu ir pati, ne tik išdalinu“, – šypsosi Danutė.
Pasak jos, būtų iškart juntama, jei per kursus kalbėtų kažką nenuoširdaus, neatviro. Todėl su jaunais žmonėmis ji dalijasi ir asmenine patirtimi.
„Tai nėra etalonas, kaip gyventi, ar mano patirtis yra vienareikšmiška ir teisinga. Tiesiog liudijimas, kad sunkumų kyla visiems, bet svarbu, kaip per juos keliauji, kaip moki spręsti“, – sakė D. Kratukienė.
Netikėtos meilės istorijos
Į susitikimus susirenka labai skirtingi žmonės: skirtingo amžiaus, išsilavinimo, profesijos, gyvenimiškos patirties, iki santuokos draugavę skirtingą laiką. Nemenkas iššūkis – rasti su jais visais bendravimo būdą.
Pasitaiko brandžių porų, iki santuokos draugavusių labai ilgai, jau užauginusių vaikus. Tada kursų vadovei būna šiek tiek nejauku pasakoti apie šeimos planavimą ar gyvybės atėjimą. Vyriausia pora, kai moteriai buvo per 40 metų, vyrui per 50 metų. „Papasakosime savo vaikams“, – juokavo sužadėtiniai.
Jauniausiai sužadėtinei buvo 17 metų. D. Kratukienė pastebi pastarųjų metų tendenciją – žmonės tuokiasi vyresni: 25-30 metų. Draugystės laikas iki santuokos įvairus, kursus yra lankiusi pora iki santuokos draugavusi du mėnesius.
„Žinoma, būna žmonių, kurie draugauja penkerius metus, bet nepaliečia esminių dalykų, tarpusavyje nebendrauja. Yra tokių, kurie po metų labai daug dalykų yra aptarę, išgyvenę bendrystę“, – atkreipia dėmesį D. Kratukienė.
Sužadėtiniai per paskutinį susitikimą prisimena pačią pradžią – pasakoja savo susipažinimo istorijas. Viena įdomiausių, kurią Danutei teko girdėti, kai mergina susipykusi pro langą svaidė lėkštes. Viena jų pataikė pro šalį ėjusiam jaunuoliui į galvą. Jiedu susitiko teisme, pamatė vienas kitą, susipažino ir įsimylėjo.
Dabar dažnai susipažįstama per draugų draugus, klube, internete, studijų metu, kartais pora pažįstama nuo vaikystės, mokyklos laikų.
Ji primena, jog su panašumais gyventi lengviau, bet su skirtumais – įdomiau.
„Nei krizės, nei stresai, nei konfliktai nėra skyrybų priežastis. Viskas yra įmanoma kalbantis“, – pabrėžia D. Kratukienė.
Išlydėdama sužadėtinius ji linki kasdien pasakyti tris paprastus žodžius – ne „Aš tave myliu“, bet „Ačiū, kad esi“.
Jono TAMULIO nuotr.
UŽDUOTIS: „Puoselėti santuoką ir šeimą – viso gyvenimo užduotis“, – įsitikinusi Danutė Kratukienė, jau dešimtmetį Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre vedanti kursus sužadėtiniams.
TIKSLAS: Pasak Danutės Kratukienės, sužadėtinių kursai tėra pažadinimas, kad sutuoktiniai tarpusavyje kalbėtųsi įvairiomis temomis, apsvarstytų esminius gyvenimo momentus, išgirstų bažnyčios požiūrį.