Naujausios
Pastoti galima nuo prijaukinto ateivio
Menininkė Reda Uogintienė pakvietė pasinerti į intuityvų moters pasaulį, sugriauti vyrišką logiką, kuri, jos manymu, šiame atsitiktinumų pasaulyje neturi būti vienvaldė. Šiaulių universiteto dailės galerijoje pristatyta jos paroda „Kaip pagauti skraidančią lėkštę ir nepastoti nuo ateivių?“. Paaiškėjo, kad būdų yra įvairių.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Kūrybinio etapo apibendrinimas
Paroda – tam tikras kūrybinės veiklos etapo apibendrinimas. Redos vyras, universiteto Menų fakulteto dėstytojas, tapytojas Arūnas Uogintas kalbėjo, jog darbai pasakoja apie žmonos gyvenimo įvykius, bianales užsienyje.
R. Uogintienė visuomet buvo ofortistė. Tai sudėtinga technologija – ėsdinti cinką su azoto rūgštimi. Ofortai sudaro pagrindinę ekspozicijos dalį. Naujausias 2011 – 2012 metais sukurtas ofortų ciklas „Vyriški žaidimai“ – parodos akcentas.
„Palaipsniui Reda pradėjo drožti iš penoplasto, medžio. Kambariai virto skulptorės dirbtuvėmis. Ji reaguoja į politinius, socialinius įvykius. Darbuose galima atrasti to laikotarpio Lietuvos problematiką“, – pasakojo A. Uogintas.
„Ar atsimeni, kaip man plaukus per paskaitą raudonai nudažei?“ – paklausė menininkės Dailės galerijos vadovas Kornelijus Užuotas. Reda norėjusi išbandyti naujus dažus. „Ji visą laiką ką nors iškrečia“, – pastebi K. Užuotas.
Ateiviai slepiasi buityje
Parodos erdvę R. Uogintienė siekė padaryti buitišką – kaip namų. Aplink mėtosi batukai, virtuvės įrankiai. Jie sulindę į šlepetėms skirtas kišenes, kurios ritmingai supa sienas.
„Moteris kišenėje – pirmas mano išdrožtas darbas. Kišenėje atsiradusi moteris – mūza, o tų kišenių, stalčiukų namie yra labai daug. Mūzą atrasti galima bet kur buityje. Nebūtinai reikia sudėtingų jausmų“, – parodos koncepciją apibūdino autorė.
Ofortų kūrimas menininkę išmokė susikaupti. Anksčiau ofortus kurdavo lengvabūdiškai, todėl sugadino daug cinko plokščių. Nutarė piešti eskizus, apgalvoti idėją, taip išvengti chaoso.
Monotipijos – kūriniai ekspromtu. Pasak R. Uogintienės, drožinėjimas lyg ilgaamžis mezgimo pakaitalas – prilygsta meditacijai.
„Dabar supratau, kad ateivius lengviausia pagauti, jeigu jie su rankena. Jei nuo jų nenori pastoti – reikia užsidaryti langinę“, – įteikdama gėles svarstė Redos kolegė, Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Diana Martinaitienė.
Nepatinka brutalūs vyrai
– Kokie gi jūsų ateiviai? – autorės pasiteiravo „Šiaulių kraštas“.
– Kiekvienas kažką pavadina ateiviu. Man ateiviai – smaginimosi dalis, fantazijos detalytė.
– Ar prie to prisideda populiariojoje kultūroje dažnai girdimas posakis, kad moterys iš Veneros, vyrai – iš Marso?
– Ne, aš netikiu horoskopais, mano gyvenime jie neegzistuoja. Neturiu gero astronomijos išsilavinimo. Aš fantasmagoriją perkeliu į savo aplinką, bendravimą su žmonėmis, darbų kūrimą. Iš ten imu energiją.
– Kokie vyriški žaidimai jūsų kūriniuose?
– Į vyriškus žaidimus žiūriu paėmusi politikus. Brutalumas, aplinkos naikinimas. Valdžioje dauguma – vyrai ir jie daro sprendimus. Kartais ima pyktis pamačius daug neteisybės.
Mano darbuose nevaizduojami skriaudžiami vyrai. Yra vieno vyro personažas – žmonės kaip šiukšlintojai. Su kostiumu vaizduojamas klerkas, valdininkas.
– Bet sako, kad vyrai moteriškėja, patys nebežino savo tapatybės...
– Gal jiems nebereikia ruoštis karui, kovoti, prisitaiko prie aplinkos... Man labai gražu švelnūs vyrai, subtilūs, moteriškėjantys, gražūs, stilingi, inteligentiški, intelektualūs. Nereikia grubaus, brutalaus vyro, kuris medžioja dešras, žuvį dusina plikomis rankomis, sprogdina.
Aš– prieš brutalumą, pirmykštį vyro paveikslą.
Svarbu išlaikyti namų aurą
– Ar sunku moteriai kūrėjai būti vyriškos logikos apsuptoje aplinkoje?
– Todėl ir kuriu savo logiką, nes esu nepriklausoma. Aš darbų nedarau užsakymui, kuriu juos sau.
– Kas jums yra moteriškumas? Dabar dažnai akcentuojamas kūno kultas.
– Dešimtokėms – dvyliktokėms dar pati pradžia, kažko ieško, o televizija užvaro iškreiptą etaloną... Yra labai daug įdomių moterų, saviraiškos galimybių. Tik gaila, kad jauni žmonės bėga iš Lietuvos. Jie prikimba kitur. Ar jiems ten geriau? Dirbti irgi reikia, sunku... Gal supa meniška, kūrybiška aplinka? Jos daugiau, nei pas mus. Jauni menininkai dažnai gimsta Šiauliuose ir iš jų dingsta.
– Ko jums reikia kūrybai – harmonijos ar vidinio kunkuliavimo, kad dėl kažko skaudėtų?
– Norisi kuo daugiau komforto, ramybės, mažiau stresinių situacijų. Gyveni pasislėpęs, eini kaip pilka pelytė, kad niekas tavęs nematytų. Apsisaugojimo erdvė – namai, studija, į ją nieko nesivedu, nes ne taip lengva išlaikyti tą aurą.
Jono TAMULIO nuotr.
MŪZA: „Kišenėje atsiradusi moteris – mūza, o tų kišenių, stalčiukų namie yra labai daug“, – sako autorė Reda Uogintienė.
PORA: Pristatydamas parodą Arūnas Uogintas kalbėjo, jog darbai pasakoja apie žmonos gyvenimo įvykius, bianales užsienyje.
ETAPAS: Redos Uogintienės kūrybos etapas – skulptūros.