Nuo patogaus gyvenimo iki šimtamečių tradicijų

Nuo patogaus gyvenimo iki šimtamečių tradicijų

Nuo patogaus gyvenimo iki šimtamečių tradicijų

Apie ką svajoja pasaulio jaunimas, ko siekia? Ar lietuviai labai skiriasi nuo jaunuolių Gruzijoje ar Indijoje?

„Šiaulių kraštas“ kalbino Šiaulių Didždvario gimnazijoje vykusio tarptautinio projekto „Jaunimo žurnalistika Europai“ dalyvius. Jaunuoliai išskyrė tris svarbiausius jų tikslus: išsilavinimą, mėgstamą darbą ir šeimą.

Lukas ŠNIOLIS

vasara@skrastas.lt

Populiaru palikti tėvų namus

Manana Melkadze iš Gruzijos:

– Manau, kad daugumai Gruzijos jaunimo svarbiausia aukštasis išsilavinimas, mėgstamas darbas ir šeima. Kaime žmonės neturi tokių galimybių, kokias turi miestiečiai, todėl jų gyvenimas skiriasi. Kaimuose žmonės veda arba išteka labai jauni, ypač merginos. Miestuose kitaip: studijos aukštojoje mokykloje, tada darbas ir šeimos kūrimas.

Ne paslaptis, kad dalis vaikinų nori įsigyti gerą mašiną, merginos – ištekėti už gero ir turtingo vaikino.

Pastariaisiais metais Gruzijoje pasidarė populiaru palikti tėvų namus ir gyventi atskirai, iki tol vyravo tokia tradicija – jaunuoliai gyvendavo su tėvais iki vedybų, arba su jais gyvendavo net visą gyvenimą.


Ieško patogaus gyvenimo

Robin Radom, energijos kompanijos specialistas iš Vokietijos:

– Vokietijoje po mokyklos jaunuoliai gali rinktis profesines mokyklas arba studijas universitetuose. Didžioji dalis renkasi studijas universitetuose, apie 30 procentų renkasi profesines mokyklas, kuriose mokosi profesijų: kirpėjo, mechaniko ar informacinių technologijų specialisto amato. Prieš dešimtmetį Vokietijoje dauguma jaunimo rinkosi profesines mokyklas.

Vokiečiams automobilis yra labai svarbus dalykas. Dauguma jaunų vokiečių sulaukę aštuoniolikos įsigyja pirmąjį automobilį.

Vokiečiai nėra tokie punktualūs, kaip gali pasirodyti. Jie rimti ir šaltesni nei pietiečiai.

Daugumai vokiečių svarbiausia – namas, gera profesija ir mėgstamas darbas, kurį jie galėtų dirbti visą gyvenimą. Taip pat svarbu sulaukus 26-28 metų sukurti šeimą.

Prieš penkerius metus po studijų vokiečiams svarbiausia buvo gauti didelį atlyginimą, tačiau dabar tai pasikeitė – žmonės nebenori dirbti visą savaitę, 24 valandas per parą. Jie nori jaustis patogiai: ieško gerų kompanijų, kurios galėtų pasiūlyti vaikams darželius, lankstų darbo grafiką.


Nori pamatyti pasaulį

Ieva Poškutė, moksleivė iš Lietuvos:

– Pabaigusi mokyklą Lietuvoje noriu studijuoti tarptautinį verslą ir komunikaciją. Noriu keliauti ir pažinti pasaulio kultūras, išmokti naujų kalbų. Mano nuomone, geriausia yra tada, kai žmogus uždirba tiek, kad nebeskaičiuoja, kiek pinigų išleidžia šeimai išlaikyti, kelionėms.

Santuokai žmogus turi būti pasiruošęs: baigti mokslus, turėti mėgstamą darbą, gauti gerą atlyginimą.

Nemažai mano bendraklasių nori išvykti į užsienį ir ten pasilikti. Yra ir tokių, kurie nori po studijų grįžti į Lietuvą. Labai gerai, kad dauguma Lietuvos jaunimo nori keliauti, pamatyti pasaulį.


Mažai galimybių

Alma Dschanko, architektūros studentė iš Bosnijos ir Hercegovinos:

– Bosnijoje ir Hercegovinoje sunku rasti gerą darbą, o susiradus jį išlaikyti. Todėl žmonės mano šalyje jaučiasi nesaugūs.

Atlyginimai Bosnijoje yra maži, už juos sunku išgyventi. Jaunuoliai gyvena su tėvais, nes taip pigiau. Daug jaunų bosnių išvyksta uždarbiauti į užsienį: Austriją, Vokietiją, Italiją, Švediją.

Kita grupė jaunuolių lieka ir renkasi nekvalifikuotus darbus. Jie nesiskundžia atlyginimais, tiesiog kuria savo gyvenimą kartu su  šeima. Tokių žmonių svajonės paprastos: geras automobilis, atostogos užsienyje.

Jauniems žmonėms Bosnijoje svarbiausia – finansinis saugumas. Jaunos šeimos negauna jokios finansinės paramos iš Bosnijos ir Hercegovinos valdžios. Valdžios mokamos motinystės išmokos – labai mažos. Jauniems žmonėms šalyje nėra daug galimybių tinkamai įsitvirtinti visuomenėje.


Pinigai, tėvai ir religija

Nandha Amritpal Singh, informatikos studentas iš Indijos:

– Daugumai žmonių Indijoje svarbiausia pinigai. Tai tarsi dievas, nes be jų neįmanoma išgyventi. Žmonėms susirasti darbą darosi vis sunkiau, nes gyventojų Indijoje nuolatos daugėja, žmonės neturi tinkamų įgūdžių darbui.

Iki 18 metų Indijoje beveik niekas negalvoja apie savo ateitį. Pinigai, tėvai ir religija – svarbiausi dalykai indams. Man labai svarbu mano tėvai, Indijoje aš gyvenu su tėvais ir gyvensiu visą savo gyvenimą, tokios tradicijos.

Vedybos taip pat svarbus siekis Indijoje, didelę įtaką vedyboms padarė Vakarų tradicijos, tačiau vestuvių tradicijos išliko – vedybos vyksta taip pat, kaip vyko prieš šimtmečius.

Merginos, kurios gyvena skurdžiai, neturi išsilavinimo, išteka labai jaunos, dar būdamos vaikais, tačiau tai yra nelegalu – ištekėti arba vesti galima tik sulaukus 18 metų. Vaikinai veda vėliau, sulaukę 22-23 metų. Jiems svarbiausia turėti darbą ir pinigų tam, kad galėtų išlaikyti šeimą.

Dideliuose miestuose pasidarė populiaru gyventi „susimetus“. Tačiau tai daroma slapčia nuo aplinkinių. Mažesniuose miestuose nesusituokusiems vaikinams niekas negresia, tačiau merginoms sugriaunamas visas gyvenimas. Todėl dažniausiai tėvai rūpinasi merginų sutuoktinių paieškomis.

Indijoje tėvai moka už vaikų mokslą, studentai nedirba, viską apmoka tėvai. Jie rūpinasi tavimi visą gyvenimą: vaikystėje eini į mokyklą, tada studijuoji aukštojoje mokykloje, ieškai darbo, susituoki ir įsigyji namą.

Luko ŠNIOLIO nuotr.