Medžio drožėjas svajoja apie luotų lenktynes

Medžio drožėjas svajoja apie luotų lenktynes

Medžio drožėjas iš pušies kamieno išskobė luotą. Šis darbas ėjosi jau lengviau, nes tai jau antrasis jo padarytas luotas. Abu kūriniai labai panašūs į tą, vietinio gyventojo darytą gal prieš tūkstantį metų, kuris neseniai rastas Nelindos ežero dugne.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Išskaptuotas iš pušies

Keletas vyrų Šiaulių rajono Kuršėnų miškų urėdijos Paežerių girininkijos visureigiu prie šalia tyvuliuojančio Nelindos ežero atsargiai privežė iš pušies kamieno išskaptuotą luotą. Girininko Eimanto Alsio teigimu, prieš tai jį patys nusmalavo, dervą su aliejumi skiesdami.

„Labai gerai padarėte – derva medžiui neleidžia pūti“, – šalia esantis dirvonėniškis Vladas Sutkus giria bendraminčius. Tai jis, ne tik šiose apylinkėse žinomas medžio drožėjas, ir padarė luotą.

Atliktas nemenkas darbas. V. Sutkus neslepia, kad pušies atplaišos pridarė nemažai bėdų, rankas vis surasdavo rakštys, bet jas išsitraukai – ir vėl darbuojiesi. Šie rūpesčiai truko daugiau kaip tris savaites.

Luoto galuose išgręžiojo skyles – kad mediena neskeldėtų.

Švediško plieno kaltų šiam darbui įsigijo Šiauliuose pas pažįstamą tautodailininką. Pravertė ir jau anksčiau jo paties išbandyta prieškario laikų vedega – kirvis lenktais ašmenimis, paprastai būdavęs skirtas loviams ar geldoms skobti.

Luotas padarytas iš storos pušies, kurią kuršėniškis Rimas Sutkus, radęs savajame miške, atidavė miškininkams. Po to sekė jų pokalbis su V. Sutkumi.

Bet prie Nelindos atvežto luoto neskubėta stumti į vandenį. Pirmiausia kiekvienoje luoto pusėje pritvirtino po kampuotį, kad lentelės, turinčios padėti geriau išlaikyti lygsvarą, būtų patikimesnės.

Antrasis kūrinys

Pirmasis išplaukti į ramutėlį ežerą pabandė E. Alsys. „Eina puikiai. Smagi“, – iš tolumos pasigirdo jo balsas.

Tada savo kūrinį išbandė V. Sutkus.

Šie bandymai leido padaryti kai kurias išvadas.

Pirmiausia, šis luotas šiek tiek per daug pasineria. Su pirmuoju luotu taip neatsitiko, nes jam pritvirtinti didoki bumbulai. V. Sutkus miškininkas pasiūlė lenteles luoto šonuose pakeisti į didesnes. Pats jų surasiąs.

Šis pušinis luotas – jau antrasis V. Sutkaus darbas.

Vlado sūnus šalia tyvuliuojančios Nelindos dugne 2011-ųjų gegužę rado maždaug tūkstančio metų senumo iš medžio išskobtą luotą nupuvusiu galu. Vladas iš drebulės išskobė panašų, jį eksponavo Dirvonėnų parke vykusioje Amatų šventėje.

V. Sutkus sako ir dabar luotą būtų daręs iš drebulės, bet niekur jos neradęs. Drebulinis luotas būtų geriau – mažiau skeldėja. Bet įdomu ir pabandyti skobti iš pušies.

Dabar, kai jau yra padaryti du luotai, medžio drožėjas svajoja surengti jų varžybas. Anot V. Sutkaus, juk Lietuvoje tokių dar nėra buvę.

Autoriaus nuotr.

PLAUKIKAI: Naująjį luotą išbandžius po vieną, į jį sėdo dviese, Eimantas Alsys (priekyje) ir Vladas Sutkus.

KELIONĖ: Luotas atvežamas prie ežero.

TVIRTYBĖ: Eimantas Alsys darbuojasi, kad luoto detalės laikytųsi tvirčiau.

PAEŽERĖ: Išskaptuotąjį luotą įtempė į Nelindą.

BANDYMAS: Pirmasis luotą išbandė Paežerių girininkas Eimantas Alsys.

KŪRĖJAS: Savo kūrinį išbando medžio drožėjas Vladas Sutkus.

KŪRINYS: Šis luotas iš pušies padarytas panašus į ežere rastą prieš tūkstantį metų.