Naujausios
Lietuviška meditacija
Pabandęs dainuoti sutartines, neliksi abejingas. Jose daug žodžių, kurių reikšmės niekada nesuvoksime ir nerasime jokiuose žodynuose, tačiau galime širdimi pajusti jų artumą. Sutartinės — unikali mūsų kultūros dalis, kuri Šiauliuose atgimė etnokultūros puoselėtojos Dianos Martinaitienės šeimoje.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
Atgimė šeimoje
Diana Martinaitienė — neseniai įsikūrusios sutartinių giedotojų grupės „Marti“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja bei Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ vadovė. Etnokultūros puoselėtoja sutartines iki šiol giedojo kartu su „Vaiguvos“ merginomis, tačiau šiemet subūrė ir šeimyninį trio.
„Marti“ — tai D. Martinaitienė ir dvi jos dukros. Damilei greitai bus keturiolika, o Vilijai — dvylika. Mergaitės auga šeimoje, kuri puoselėja gilias etnokultūrines tradicijas, todėl joms artimos ne tik sutartinės, bet ir visų regionų dainos, šokiai, muzikos instrumentai.
D. Martinaitienė pirmąją sutartinę sugiedojo prieš pora dešimtmečių, kai pagal paskyrimą dirbo Kupiškyje. Nuo tada pradėjo domėtis giliau: „Visą patirtį apie sutartines gavau tiesiogiai iš savo mokytojų, bet ne iš autentiškų tradicijos tęsėjų. Jų tiesiog nebebuvo“.
D. Martinaitienė primena, kad sutartinės — labai sena ir mums brangi kultūros dalis: „Kalbant apie sutartines, man kyla asociacijų su meditacija, malda ir kitais dvasiniais dalykais. Vieniems užtenka jas perskaityti. Kiti vieną kitą pagieda. Treti tai daro nuolat, nes vidus reikalauja“.
D. Martinaitienė mano, kad norintiems vidumi pajusti sutartinių galią vieną kartą pabandyti nepakaks. Reikia tai daryti ilgesnį laiką.
Nemateriali vertybė
Šiek tiek daugiau nei prieš metus lietuviškos sutartinės įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Vienerių metų sukakties proga Lietuvą pasiekė ir oficialūs šio pripažinimo dokumentai — paveldo sertifikatas.
Sutartinės — tai ne šiaip dainos, o pasaulinio pripažinimo sulaukusi lietuvių kultūros tradicija. UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše yra Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
D. Martinaitienė sako, kad sutartines daugiausia gieda moterys. Instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografijos gali ir nebūti arba ji saikinga — vaikščiojimas, apsisukimai. Tekstuose gausu archajiškų garsažodžių, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti.
Natos — dar ne viskas
Senųjų giesmių tyrinėtojos etnomuzikologės profesorės habilituotos daktarsė Daivos Vyčinienės dėka sutartinės atgijo, iš įrašų ir natų persikėlė į tikrą gyvenimą.
D. Vyčinienės oficialiuose moksliniuose laipsniuose nėra parašyta, kad būtent ji prieš tris dešimtmečius, besimokydama konservatorijoje, tyrimo objektu pasirinko sutartines. Šis jos žingsnis ir darbas, kuris tęsiamas iki šiol, padėjo prikelti sutartines iš archyvų.
D. Vyčinienė kartu su dar trimis giedotojomis pasivadino „Trys keturiose“ ir gieda jau trisdešimt metų. „Autentiška sutartinių tradicija, galima sakyti, išnykusi. Yra likęs vienintelis Švenčionių rajono Lazdynių-Adutiškio etnografinis ansamblis, kurį sutartinės “pasiekė„ natūraliai — iš lūpų į lūpas“, — sako profesorė.
Anot D. Vyčinienės yra išlikę 1935 metų etnografinių ekspedicijų sutartinių garso įrašai. Užrašyta apie 1000 sutartinių tekstai. Per 800 — su melodijomis. Suskaičiuojama iki 40 skirtingų atlikimo būdų.
Sutartinėms būdingi sąskambiai, kurie klasikinės muzikos mėgėjams rėžia ausį. Pavyzdžiui, klasikos mėgėjui sekunda yra nederantis garsų santykis. „Tokie europiečio ausiai “nederantys„ sąskambiai būdingi Balkanų šalims, serbams, bulgarams. Jie pripažįsta, kad tai jų tradicinėje muzikoje buvo dar iki slaviškos kultūros įsigalėjimo. Latviai sutartinių neturi, nors yra artimiausi mūsų kaimynai“, — sako etnomuzikologė.
D. Vyčinienė įsitikinusi, kad sutartinės niekada nebuvo tiesiog natų atlikimas: „Sutartinės veikia giliau. Reikia ir laiko tėkmę pajausti. Juk mus ir sutartines skiria daug amžių. Labai jaučiasi, kai moterys gieda suvaldžiusios emocijas, pasidavusios kūrinio tėkmei ir kai viso labo tiksliai atlieka natas.“
„MARTI“: Diana Martinaitienė ir jos dukros Damilė ir Vilija pamėgo kartu giedoti sutartines.
PRADŽIA: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (centre) sutartines gieda jau 30 metų.
Asmeninio albumo nuotr.