Naujausios
Kitokios Velykos
Šiauliuose gyvenantys užsieniečiai Velykas švęs skirtingai. „Šiaulių“ futbolo komandos saugui kroatui Sašai Colič teks žaisti rungtynes. Pagal “Erasmus“ programą Šiaulių universitete studijuojantys studentai galbūt susirinks į vakarėlį, sujungdami skirtingų šalių tradicijas. “Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip Velykos švenčiamos jų gimtuosiuose namuose.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kroatai švenčia iš širdies
„Kroatijoje Velykos — didelė šventė, kurią šeimos švenčia kartu“, — sako kurortiniame Splito mieste užaugęs S. Colič. Jugoslavijos sudėtyje buvusi karo niokota Kroatija ilgai negalėjo džiaugtis religine švente.
Didžiąją savaitę žvalgydamasis po Šiaulius, Saša pastebi, kad Kroatijoje Velykos populiaresnės nei Lietuvoje: „Kroatijoje žmonės eina į bažnyčią, visur pamatysi kiaušinių. Čia to nematau. Gal kitaip atrodo, nes nesu namuose.“
Futbolininko gimtajame krašte niekas nedirba nei per Velykas, nei antrąją Velykų dieną. Parduotuvės, barai uždaryti, tik vėlai vakare duris atveria naktiniai klubai: jaunimas nori pašėlti. Kroatas, pasidomėjęs ir sužinojęs, kad Šiauliuose per šventes dirbs parduotuvių, kavinių, lingavo galvą, gailėdamasis tų, kuriems teks dirbti.
Žais futbolo varžybose
Kitas nemalonus siurprizas kroatui — sekmadienį vyksiančios „Šiaulių“ futbolo rungtynės su “Žalgiriu“. Kroatijoje tai būtų neįmanoma.
Futbolininko karjeroje įprasta šventes sutikti ne namuose. Ar nuo vasaros Šiauliuose gyvenantis kroatas norėtų sėsti prie lietuviško stalo? „Būtų įdomu, bet rungtynės viską pakeitė. Susitiksiu su geriausiu bičiuliu kroatu Mario Delašu (“Šiaulių“ komandos krepšininkas). Kalėdas Mario sutiko lietuvių šeimoje, tradicijos jam pasirodė labai panašios į kroatų.“
Kaiušinius taip pat dažo
Velykoms kroatai pradeda rengtis prieš mėnesį. Namuose gamina tradicinį patiekalą „Sirnica“ (jis parduodamas ir parduotuvėje). Šį pyragą ruošia ir Sašos mama. Pašventinti “Sirnicą“ kroatai neša į bažnyčią.
Laukdami Velykų, mažieji kroatai dažo kiaušinius. Žaidimų su kiaušiniais nežaidžia: tik dažo ir valgo.
„Vaikams Velykos — didelė šventė, jiems linksma dažyti kiaušinius, jie gauna dovanų. Velykos smagesnės, kai šeimoje yra vaikų“, — sako šeimos dar nesukūręs futbolininkas.
Velykų rytą kroatai keliasi anksti, eina į bažnyčią, o grįžę sėda prie šeimos pietų stalo. Lankydami svečius, vieni kitiems dovanoja margučius, svarsto, kurių gražiausi.
Slovakijoje tradicijos nyksta
Studentiškame slovakių Veronikos Galambošovos ir Miriamos Fitkovos bendrabučio kambaryje velykinių atributų nematyti.
„Šiauliuose Velykų nesirengiame švęsti. Gal su kitų šalių studentais surengsime bendrą šventę ir sujungsime skirtingų šalių tradicijas“, — svarsto nuo rugsėjo Šiauliuose studijuojančios slovakės.
„Tradicijos nyksta, anksčiau Velykos Slovakijoje buvo gerokai populiaresnės“, — sako merginos.
Margučius dažniausiai margina vaikai. Veronika ir Miriama keletą kartų kiaušinius dažė mokykloje. „Galbūt vėl pabandysime, kai turėsime savo vaikų“, — juokiasi slovakės.
Dar vienas slovakų Velykų atributas — iš karklų vytelių suvytos, kaspinais puoštos pynės.
Šlapios Velykos
Jaunimo siautulys Slovakijoje prasideda pirmadienį, labiausiai šėlstama kaimo vietovėse. Vaikinai laisto merginas vandeniu, kad kitais metais būtų gražios ir jaunos. O merginos vaikinams turi duoti vaišių: saldumynų, pyragų ar vietinio gėrimo: brendžio, degtinės. Būna, kad po keleto vizitų vaikinams jau pinasi kojos.
Kaimuose vaikinai taikosi merginas ne tik aplieti, bet ir įstumti į ledinį vandenį. „Jei nesi kaime, tave gali įstumti į dušą, man kelis kartus taip nutiko“, — juokiasi Veronika.
Dar vienas jaunimo pokštas: vaikinai merginoms užpurškia nosį riečiančių kvepalų.
Šeimos šventė
„Anksčiau daugybė jaunimo linksmindavosi lankydami draugus. Merginos apsimesdavo, kad nelaukia vaikinų, bet, jei niekas neateidavo, nusimindavo. Kitos skaičiuodavo, kiek vaikinų pas kurią užėjo, — pasakoja Veronika. — Dabar beveik niekas nebevaikšto pas draugus, būna šeimoje“.
Tradiciniai patiekalai — pyragas „Paska“, velykinis sūris. Velykų stalui slovakai gamina bulvių salotas su majonezu, daržovėmis.
Ar slovakėms patinka Velykos? „Ne! Nepatinka dėl laistymosi vandeniu“, — abi kvatoja. Ir priduria, kad patikdavo, kai būdavo mažesnės.
Velykos iš Prancūzijos traukiasi
Prancūzai Cyril Pignier ir Kevin Mayot purto galvas: Velykos Prancūzijoje nėra didelė šventė. Didįjį penktadienį nevalgoma mėsos, o antroji Velykų diena — laisvadienis.
Per Velykas namai papuošiami velykiniu medžiu: į vazą merkiami karklų kačiukai, ant jų kabinami kiaušiniai.
Namuose studentų šeimos prie velykinio stalo nesėda, Velykų sekmadienis jiems panašus į įprastą dieną.
Smagiau vaikams, nes tėvai paslepia šokoladinių kiaušinių, kuriuos suradę, mažieji smaližiauja.
Vaikinai žino, kad dar yra šeimų, kuriose marginami margučiai, bet jų namuose ši tradicija išnykusi.
„Nauji laikai“
„Visai nelaukiu Velykų. Kai būdavau vaikas, laukdavau šokoladinių kiaušinių, tikėdavau legenda, kad jie krenta iš dangaus“, — sako Kevin. — Manau, kad šventė ateityje dar priblės, nes šalyje vis mažiau krikščionybę praktikuojančių žmonių, vaikai retai bekrikštijami.“
„Gaila, kad tradicijos nyksta, jos — dalis mūsų identiteto, — apgailestauja jo tautietis Cyril. — Pagal krikščionišką tradiciją, Velykos švenčiamos bažnyčioje. Per Velykas slepiu šokoladinius kiaušinius šeimos vaikams. Susitikę su giminaičiais, švenčiame.“
Vaikinų teigimu, Velykos — ankstesnių metų šventė, dabar — nauji laikai. Kas kita — Kalėdos, kurių šventimu užsikrečia visa šalis.
Graikija per Velykas „užsidaro“
„Velykos Graikijoje — svarbi religinė šventė, laikas pabūti su šeima, aplankyti toliau gyvenančius giminaičius“, — sako graikas Christos Zisis.
Jam antrina Georgios Koutoulogenis: „Velykos nėra tiek sukomercintos, kaip Kalėdos. Be to, Kalėdos labiau švenčiamos Graikijos miestuose, o Velykos — kaimuose.“
Graikijoje niekas nedirba nuo Didžiojo trečiadienio iki kito ketvirtadienio: „Graikija būna uždaryta“.
Didžiąją savaitę graikai lanko bažnyčią, pasninkauja. Šeštadienio vakare eina į bažnyčią su žvakėmis, į namus parsineša šventintos ugnies. Namie virš durų, laikant žvakę, išrašo kryžiaus ženklą.
Kiaušiniai dažniausiai dažomi raudona, Jėzaus kraują simbolizuojančia spalva. Aiškindamiesi, kieno kiaušinis tvirčiausias, daužia bukąjį ir smailųjį galus.
Christos, mėgstantis valgyti kiaušinius, juokiasi: „Visą savaitę nevalgius mėsos, kiaušinių, Velykų diena būna tikra šventė pilvui, po kurios sunku atsistoti. O jei dar maistas persipina su populiariausiu gėrimu — raudonu vynu...“
Sekmadienį, jei oras geras, graikai ant žarijų kepa ėriuką. Tai — tradicinis ir gardžiausias Velykų valgis.
NUOTAIKA: Šventiškai nusiteikę ERASMUS programos studentai buvo žaismingi: (iš kairės) prancūzai Kevin Mayot ir Cyril Pignier pakėlė slovakes Miriamą Fitkovą ir Veroniką Galambošovą. Kiek sudvejoję, ką daryti, graikai šmaikščiai išsprendė problemą: George Koutoulogenis iškėlė Christos Zisis.
ŠILUMA: Lietuviškos Velykos kroatą Sašą Colič džiugina pagaliau sušilusiu oru. Kroatijoje 20-ies laipsnių šiluma galima mėgautis sausį ar vasarį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.