Naujausios
Kelionė į Rytus, arba Kalėdos Somalio piratų vandenyse
Aplankęs daugelį valstybių, radviliškietis, Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivio „Deltuva“ kapitonas Arūnas Bružas septynis mėnesius trukusią kelionę į Rytus prisimena kaip laimingai pasibaigusį nuotykį. Laivo įgulai pavyko išvengti susitikimo su piratais. “Šiaulių kraštas“ siūlo kapitono dienoraščio ištraukas.
Arūnas BRUŽAS,
„Deltuvos“ kapitonas
Du mėnesiai — remonte
Latvija. Liepoja. Laivų remonto gamykla. Atplaukėme į gamyklą spalio mėnesio pradžioje, o dabar jau lapkričio vidurys. Atsibodo tas laivo remontas. Kai užsieniečiams papasakoji, kad pati įgula remontuoja laivą, ne visi tuo tiki. Jų manymu, gamykloje laivą turi remontuoti specialistai, tačiau pas mus niekas nepasikeitė nuo sovietinių laikų.
Lapkričio pabaiga. Pagaliau remontas eina į pabaigą ir mes gauname reiso užduotį — plaukti į Olandiją, ten pasikrauti krovinį ir vežti jį į Iraną, Bandar Abbas uostą. Gruodžio 1-ąją prasidėjo motorlaivio „Deltuva“ neeilinė kelionė į Rytus.
Olandiją pasiekėme be problemų — dešimtis kartų esame plaukę šia kryptimi. Uoste pasikrovėme 13524 tonas krovinio ir išplaukėme.
Praplaukėme Anglijos kanalą, Biskajaus įlanką, dalį Atlanto vandenyno, Gibraltaro sąsiaurį. Įplaukėme į Viduržemio jūrą. Vis arčiau ir arčiau Somalio piratų vandenys. Visiškai nesinori susitikti su piratais ir būti užgrobtiems, todėl labai neramu.
Kas mus išpirktų? Lietuvos jūrų laivininkystė? Nežinau... Mūsų kompanija nuolat primena, kad neturi pinigų. Tiesa, per daug skųstis negalime, kadangi šiuo sunkmečiu ji atlyginimus moka reguliariai, nors ir gerokai apkarpytus, todėl apie 600 žmonių turi darbą, gali išmaitinti savo šeimas.
Vyriausybė sumokės išpirką? Ja nepasitikiu — būtų tik kalbama, jog daroma viskas, kad jūreiviai būtų išgelbėti. Taigi, labai nesinori būti užgrobtiems.
Gruodžio 19 dieną priplaukėme Sueco kanalą — įspūdingą žmonių tvėrinį, beveik 200 kilometrų iškastą dykumose. Kanalas toks platus, kad juo gali praplaukti patys didžiausi laivai, kur kas didesni, negu mūsų motorlaivis „Deltuva“. Plaukimas per dykumas paliko labai didelį įspūdį. Kur kas didesnį, tik neigiamą įspūdį — bendravimas su locmanais, Sueco kanalo inspekcija.
Sueco kanale vyko „juodas reketas“. Visi reikalavo dovanų. Reikalavo labai griežtai, kartais net rėkdami. Ant laivo tiltelio egzistavo įtampa. Teko visus apdovanoti tokiomis dovanomis, apie kurias Klaipėdos uosto locmanai net nedrįstų svajoti.
Pavojingiausia — Adeno įlanka
Gruodžio 20--ąją įplaukėme į Raudonąją jūrą, kuri kur kas ramesnė nei Baltijos. Kad ją praplauktume, prireikė beveik keturių parų. Ir štai prieš mus — visai nelaukiami Somalio piratų vandenys.
Truputį apie piratus. Jų buvo jau nuo senų laikų, jų yra ir dabar — Adeno įlankoje, Indijos vandenyne, Afrikos, Pietų Amerikos, Tolimųjų Rytų valstybių pakrantėse. Tik jie labai pasikeitę. Dabar jie turi greitaeigius katerius, kuriuos gali pavyti ne bet kuris karinis kateris. Peilius ir kardus jie pakeitė į automatus ir granatsvaidžius.
Šiek tiek informacijos apie Somalio piratus. Ją laivai gauna iš specialiųjų tarnybų kovai su piratavimu. Tarnybų duomenimis, nuo 2009 metų pradžios iki 2010 metų sausio 27 dienos piratai atakavo 221 laivą, iš jų 49 užgrobė. Pats pavojingiausias rajonas — Adeno įlanka. Ten dabar patruliuoja tarptautinės karinės pajėgos, todėl piratams pasidarė gerokai sunkiau grobti laivus. Dabar piratai pakeitė taktiką. Jie padidino laivų užpuolimo rajoną iki 1000 jūrmylių, arba apie 2000 kilometrų nuo Somalio krantų.
Puolimui piratai naudoja laivus, vadinamus „laivais-motinomis“. “Laivu-motina“ gali tapti bet kuris užgrobtas prekybinis ar žvejybinis laivas, galintis plaukioti toli nuo krantų. Jie naudojami kaip plaukiojančios piratų bazės, iš jų nuleidžiami greitaeigiai kateriai, kurie žaibiškai puola laivus. Laivo užėmimas trunka apie 5-6 minutes. Jei per tą laiką nepavyksta užimti laivo, piratai gali atsitraukti.
Piratai naudoja automatus bei raketinius granatsvaidžius, jie atakuoja laivus nuo saulės pusės, kad užpuolikus būtų sunkiau pastebėti, apšaudo laivo tiltelį raketiniais granatsvaižiais bei automatais, mėgindami paralyžiuoti laivo valdymą bei radijo aparatūrą.
Mums būnant tame regione, taip buvo atakuotas didelis tankeris. Atskubėjus pagalbai, tankeriui pavyko išsigelbėti. Tačiau to nepavyko padaryti dideliam laivui-autovežiui „Asian Glory“. Jis buvo užimtas piratų.
Saugojo kariniai laivai
Į Adeno įlanką įplaukėme gruodžio 25-ąją. Kiekvienas per Kalėdas norėtų būti namuose su šeima. Tačiau mes esame čia.
Taške „A“ mūsų jau laukė modernus rusų karinis laivas “Admiral Chabanenko“ su 650 karinių jūreivių įgula. Taškas “A“ — tai vakarinis taškas su vadinamojo “tranzitinio koridoriaus“ koordinatėmis. “Admiral Chabanenko“ laukė ne tik mūsų, bet ir dar aštuonių laivų. Laivo atplaukimo laikas į tašką “A“ buvo suderintas jau prieš keletą dienų. Čia atsirasti anksčiau, negu atplauks rusų karinis laivas, nerekomenduojama.
Per dvi valandas susirinko 9 prekybiniai laivai. Aštuoni laivai, galintys plaukti karavane 12 mazgų greičiu, ir vienas — plaukiantis lėčiau. Į aštuonis laivus, kapitonams sutikus, buvo įsodinta po šešis automatais ginkluotus karinius jūrininkus. Į devintąjį laivą, kuris negali išvystyti 12-os mazgų ir todėl jis plauks truputį atsilikęs nuo visos laivų grupės, įsilaipino specialiosios paskirties būrys.
Tai kur kas saugiau, negu pagal sukurtas instrukcijas kovoti su piratais gaisrinėmis žarnomis. Nors jėgos ir nelygios, mums, jūreiviams, privalu laikytis šių instrukcijų.
Pagaliau laivų konvojus, saugomas karinio laivo, pajudėjo į tašką „B“. Taškas “B“ taip pat turi savo koordinates. Tai — rytinis “tranzitinio koridoriaus“ taškas. Iki jo — 594 jūrmylės, kurias turime įveikti per dvi paras.
Mums plaukiant konvojuje buvo sustiprinti įgulos budėjimai, atidžiai stebima aplinka. Ant laivapriekio ir laivagalio budėjo automatais ginkluoti Rusijos kariniai jūreiviai, ant laivo tiltelio — ginkluotas Rusijos karinio laivyno karininkas. Ginkluota apsauga pasikeisdama budėjo visą laiką.
Visiems yra duotas įsakymas — nieko neprileisti prie laivo arčiau, negu 500 metrų. Pirmi šūviai — perspėjamieji, į orą. Jei jų nebūtų paisoma, apsauga šautų į bet ką, kas mėgintų priartėti prie laivo. Jautėmės pakankamai saugūs, nors įtampa laive egzistavo.
Ją dar labiau padidino pro pat konvojaus priekį praplaukęs greitaeigis kateris. Antras Jemeno karinis kateris kirto mūsų konvojaus kelią tarp konvojaus laivų, o tai yra griežtai draudžiama. Incidento neįvyko, tačiau nerimo pakako.
Gruodžio 27 dienos rytą atplaukėme į tašką „B“. Padėkojome Rusijos kariniam laivui už apsaugą, įdėjome jiems ir karinio laivo vadui dovanų.
Visi devyni laivai išsiskirstė — visi jie plaukia į skirtingus uostus. Mes — į Bandar Abbas uostą Irane. Plaukiame Arabų jūra. Piratų gali būti ir čia.
Tuoj Naujieji. Motorlaivio „Deltuva“ įgula juos sutiks Irane. Pakankamai romantiška, tačiau daug smagiau būtų Naujuosius švęsti namuose su šeima.
Netikras pavojus
Gruodžio 30-osios vakare atplaukėme į Iraną. Kiek paplaukę, pamatėme iš dešinio borto keturis katerius. Atstumas iki jų — 3 jūrmylės.
Kateriai dreifuoja vienoje vietoje. Visi atidžiai juos stebime. Čia paprastai nebūna piratų, tačiau atsarga gėdos nedaro. Pasukome laivą į kairę, kad praplauktume juos didesniu atstumu. Praplaukėme maždaug 4 kilometrų atstumu.
Pagalvojome, kad pavojus nebegresia. Klydome. Staiga kateriai pasuko į laivą ir labai dideliu greičiu pradėjo plaukti prie mūsų. Skubiai buvo paskelbtas pavojus, įjungėme tifoną — garsinį prietaisą paduoti signalus aplinkiniams laivams, pranešėme aplinkinėms kranto bei laivų radijo stotims apie galimą piratų užpuolimą. Buvome pasiruošę išsiųsti nelaimės signalą visomis ryšio priemonėmis visoms specialiosioms tarnyboms.
Tačiau, žaibiškai priartėję prie laivo, kateriai sulėtino greitį ir sustojo. Po kelių minučių per radijo ryšį mums pranešė, kad tai buvo kariniai kateriai. Kas pranešė, taip ir liko neaišku — jokio karinio laivo mes nematėme. Tik daugiau nei po mėnesio gavome informaciją, kad Irano kariniai kateriai užpuldinėja prekybinius laivus ir reikalauja išpirkos.
Į namus — po septynių mėnesių
Irane įspūdį paliko uosto švara. Krovinio iškrovimo metu laive gyveno apie 15 iraniečių, kurie valydavo laivo triumus bei šluodavo prieplauką. Jie gyveno ant pagrindinio denio, miegojo ant kartono lapų, turėjo savo lauko virtuvę, kur gaminosi valgį. Su iraniečiais įgula bendravo labai draugiškai.
Sausio 10 dieną laivas „Deltuva“ išplaukė iš Irano į Indiją, kur turėjo pakrauti mūsų laivą. Laivo pakrovimo metu ant pagrindinio denio gyveno apie 15 indų. Bendravimas su indais mums paliko geresnį įspūdį, negu su iraniečiais.
Sausio 18 dieną baigėme krauti laivą. Į jį buvo pakrauta 16130 tonų krovinio, kurį turėjome nuvežti į du Italijos uostus — Augusta ir Barletta. Pasiekėme rytinį tranzitinio koridoriaus tašką „B“, kur mūsų jau laukė karinis rusų laivas “Neustrashimyj“ su 350 žmonių įgula. Pakankamai galingas, kad kovoti su piratais, turintis malūnsparnį ir du branduolinius užtaisus.
Sausio 25 dieną atplaukėme į tašką „B“, kur atplaukė dar du laivai. Vėl, laivų kapitonams leidus, į laivus įsilaipino vadinamasis “desantas“. Į mūsų laivą įlipo trys specialiosios paskirties būrio kariūnai. Pasijutome kur kas saugiau.
Plaukėme dvi paras. Taške „A“ konvojus buvo išformuotas. Visi laivai nuplaukė savais keliais. Raudonąją jūrą praplaukėme be nuotykių. Viduržemio jūroje mus pasitiko audra.
Vasario 5 dieną atplaukėme į Italijos Augusta uostą, kur iškrovėme pusę krovinio. Barletta uoste iškrovėme likusį krovinį.
Taigi, vasario 13 dieną, mes, 14 įgulos narių, atidirbusių per septynis mėnesius, išvažiavome autobusu namo pas savo žmonas bei vaikus. Kas į Klaipėdą, kas į Šiaulius. Aš — į Radviliškį.
Arūno BRUŽO albumo nuotr.
APSAUGA: „Deltuvos“ motorlaivį nuo galimų Somalio piratų išpuolių saugojo į motorlaivį įsilaipinę Rusijos karinio laivo jūrininkai.
REMONTAS: Motorlaivį „Deltuva“ jūreiviai remontavo beveik du mėnesius.
SUECAS: Neišdildomą įspūdį paliko plaukimas Sueco kanalu per dykumą.
LAIVAS: Lietuvių motorlaivį nuo piratų saugojo rusų karinis laivas „Admiral Chabonenko“.
GINKLUOTĖ: „Deltuvos“ įgulą nuo piratų saugojo rusų karinio laivo ginkluotė.
KAPITONAS: Motorlaivio „Deltuva“ kapitonas Arūnas Bružas plaukioja jau 25 metus. Kelionę į Rytus jis laiko viena iš įdomiausių ir palikusių daugiausia įspūdžių.