Naujausios
Jaunystės miestas traukia sugrįžti
Kijeve gyvenanti rašytoja Sofija Knyš Šiaulius vadina pačiu geriausiu miestu pasaulyje. Gal todėl, kad čia gyvenimas ėjo, o visur kitur – šmėžavo, kad čia gimė jos jaunėlis sūnus.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Jaunystės miestas
„Ši viešnagė – man didžiulis gyvenimo įvykis, – sakė Šiauliuose viešėjusi pedagogė, rašytoja ir dailininkė iš Ukrainos Sofija Knyš. – Gimiau Rusijoje, prie Volgos. Atvykau į Šiaulius 1972 metais. Dabar gyvenu Ukrainoje, Kijeve.“
S. Knyš prisimena Šiaulius tokius, kuriuos mes jau pamirštame. Pamena didžiulį entuziazmą ir patriotiškumą savo miestui, kai čia buvo nutiestas pirmasis Sovietų sąjungoje pėsčiųjų bulvaras. Prisimena ir tai, kaip miestas traukė turistus savo neįprastomis mažosiomis skulptūromis.
Moteris džiaugėsi, kad kai kurios skulptūros yra išlikusios. Rekonstruotas pėsčiųjų takas jai pasirodė sugadintas – neišlaikė buvusios dvasios.
„Šiauliai – geriausias miestas pasaulyje. Taip pasakytų ir mano vaikai. Jis man, jaunai pedagogei, suteikė galimybę tapti metodininke. Atrodo, kad gyvenimas čia ėjo, o visur kitur jis – šmėžavo, – pasakojo viešnia ir paragino: – Išsaugokite freskas ant sienų. Žinau, kad ten nupiešti žmonės – tikri. Daugelį jų pažinojau.“
Pokyčiai
S. Knyš daugiau nei tris dešimtmečius dirbo mokytoja. Išėjusi į pensiją susapnavo, kad pulkas vaikų eina ne pas ją, bet pro šalį. Vadinasi, ji daugiau su vaikais nedirbs?
Truputį klydo. „Mieloji, tu nedirbsi su vaikais. Tu spręsi jų problemas per kitus“, – išgirdo S. Knyš iš vienos savo kolegės. Netrukus pedagogė pradėjo domėtis našlaičių problemomis. Vedė seminarus, vėliau parašė knygą apie našlaičių gyvenimą.
Išėkusi į pensiją S. Knyš pražydo. Ne tik knygą po knygos leido, bet ir išmoko tapyti. Iš pradžių akvarele, paskui – aliejumi.
„Pasiėmiau senus vandeninius dažus ir pradėjau piešti gėles. Paskui sukūriau dar kelis piešinius ir draugams surengiau savo namuose parodą. Viena moteris davė knygą apie tapybą aliejiniais dažais. Sakė, sužinosi viską nuo – iki. Tai buvo postūmis žengti toliau“, – pasakojo moteris.
Leidykla paprašė iliustruoti paaugliams skirtą knygą apie seksą. Paskaitė, tačiau jos vidus priešinosi knygos turiniui. Pamanė, gal ji atsiliko nuo laikmečio? Davė paskaityti sūnui. Šis reziumavo: „Toks jausmas, kad autorius augo šalia paplavų duobės“.
Mintis šviesti jaunimą apie vyro ir moters santykius jau buvo pasėta S. Knyš galvoje. Netrukus ji nusprendė pati parašyti knygą apie tai. Greičiau – pasaką.
Knygos herojai – pingvinai. Siužetas – apie meilę ir pasiaukojimą. Šiuos gyvūnus mokytoja kadaise matė Klaipėdos jūrų muziejuje. Vėliau peržiūrėjo nuostabų meninį filmą apie pingvinų gyvenimą. „Knygos kritikai buvo mano anūkai. Ir jiems ji patiko“, – džiaugėsi autorė.
Geri ir blogi laikai
Paskutinė S. Knyš knyga – „Eitum tu namo, Penelope“ apie tuos laikus, kai vyrai būdavo daug mandagesni, kai šildymas nebuvo brangus, o gydymas ir švietimas buvo nemokami. Knygos autorė priminė, kad Ukrainoje sovietmetis dar nepasibaigęs.
„Pas mus dar ne kapitalizmas, – sakė moteris. – Naujausioje knygoje rašau apie tuos laikus, kurių mūsų jaunimas nepatyrė. Ir ačiū Dievui. Kiekvienas lai gyvena savo.“
Rašytoja ir menininkė nemoralizuoja. Gėris ir blogis visur pasiskirsto tolygiai. Svarbiausia gyvenime yra tiesa. Ji pastebi blogybių ir savo šalyje. Pavyzdžiui, ji žino, kad Amerikoje yra partija, kuri turi šansų perimti valdžią vien dėl to, kad siekia uždrausti abortus: „O pas mus neseniai rodė laidą, kaip teisingai padaryti abortą“.
Viena S. Knyš knygos recenzentė yra parašiusi, kad „Eitum tu namo, Penelope“ – ne tik tiems, kurie gyveno sovietmečiu, o ir tiems, kurie gavo šį laikmetį kaip palikimą.
Knygos pagrindinis herojus – lietuvis mokslininkas. Čia gausu daug gražių žodžių Lietuvos gamtai. „Aukštas dangus. Niekur nėra tokio švaraus oro kaip čia, Lietuvoje“, – skaitė iš knygos autorė.
LAIKAS: „Esmė geriausiai matoma per atstumą. Šįkart – per laiko atstumą“, – sakė Sofija Knyš apie savo kūrybą ir prisiminimus apie Šiaulius.
GĖLĖS: Pirmiausia S. Knyš pradėjo piešti gėles, o vėliau iliustravo savo knygas.
Autoriaus nuotr.