Naujausios
Indas dangų iškeitė į mediciną
Šiaulių ligoninės priimamajame nuo kovo pradžios ligonius pasitinka jaunas gydytojas iš Indijos — Sumitas Rana. Metęs karo lakūno studijas Indijoje, Sumitas ryžosi tapti gydytoju-kardiologu. Ir šio tikslo siekia Lietuvoje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Į Lietuvą — per Baltarusiją
Su S. Rana susitinkame ligoninės priimamajame. Sumitas Lietuvoje — penkeri metai. Jaunam gydytojui, kad susikalbėtų su ligoniais, teko mokytis ne tik bendrinės lietuvių kalbos, bet ir tarmiškų žodžių, slengo. Būna, kad ligoniai pasiteirauja, iš kokios šalies jis atvykęs.
Dar gyvendamas Indijoje, Sumitas buvo pasirinkęs karo aviaciją, išlaikęs egzaminus. Kad sūnus taptų lakūnu, norėjo ir abu tėvai, ir dėdė, karo lakūnas.
Dar ir dabar, Šiauliuose išgirdęs lėktuvų ūžesį, Sumitas pakelia galvą į dangų. O sutikęs NATO misiją atliekančius karius, pasidomi, kaip jiems sekasi.
Tėvų noro Sumitas neišpildė: noras gydyti žmones buvo stipresnis nei siekis pakilti į dangų.
„Indijoje gauti medicininį išsilavinimą sunku, konkursai labai dideli. Valstijoje, iš kurios esu kilęs, gyvena apie 55 milijonai gyventojų, o medicinos studijoms skiriama tik 150 vietų. Ieškojau kitų išeičių, — sako vyras. — Mano sprendimas ypač nepatiko tėvams, jie manė, kad pasirinkau neteisingai, kad geriau likti Indijoje.“
Pirmoji Sumito stotelė buvo Baltarusija (baltarusiai aktyviai reklamuoja studijas Indijoje). Studijas teko krimsti rusų kalba. Mokytis rusiškai buvo sudėtinga, tad Sumitas dairėsi, kur galėtų studijas tęsti anglų kalba. Lietuva pasirodė tinkamiausia: Kauno medicinos universitetas, indo nuomone, yra vienas iš geriausių Europoje, studijos kokybiškos ir nebrangios.
Tikslas — kardiologas
Baigęs medicinos studijas Kaune, Sumitas trumpam buvo išvykęs į Airiją.
„Airijoje reikalingi gydytojai, bet, jei nesi Europos gyventojas, situacija sudėtingesnė. Mano tikslas — kardiologo specialybė, Lietuvoje šį norą įgyvendinti lengviau“, — sako indas. Grįžęs iš Airijos, jis trumpai padirbėjo Kelmės ligoninėje. Atsiradus galimybei, pervažiavo į Šiaulius.
Darbas ligoninės priimamajame — intensyvus, jaunam gydytojui tenka įvairiausių išbandymų. Apie patirtas stresines ir sudėtingas situacijas indas šypsodamasis nutyli: „Apie ligonius negaliu kalbėti, būtų nemandagu.“
Bet pripažįsta: pasitaiko piktų, savanaudiškų sergančių žmonių, kurie nekreipia dėmesio į tuos, kuriems reikia itin skubios pagalbos.
„Insulto, miokardo infarkto, dingusio širdies ritmo nedera lyginti su kitais skausmais. Pavėluotos 10 minučių gali kainuoti gyvybę. Pirmiausia dėmesį reikia skirti sunkiausiam ligoniui“, — primena jaunasis gydytojas.
Skirtumai
Indijos medicinos sistema, pasak Sumito, panašesnė į Anglijos. Daugiausia gydomasi privačiame sektoriuje. Vizitas pas gydytoją pagal Indijos atlyginimus yra brangus, bet vaistai šalyje — labai pigūs. Kainos Lietuvos vaistinėse indui atrodo itin didelės.
Kalbėdamas apie kitus Lietuvos ir Indijos skirtumus, indas šypsosi: lyginti pernelyg sudėtinga, nes pati Indija labai nevienalytė. O ir Šiauliai skiriasi nuo Kauno, Kaunas — nuo Vilniaus.
Pirmiausia indas įžvelgia aiškų skirtumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tai — Lietuvos žmonių laisvės pojūtis ir dvasia, ko akivaizdžiai stinga baltarusiams. Bet Baltarusijoje indo niekas neužkabino dėl jo tautybės. Lietuvoje su netolerancija teko susidurti.
Ar sunku svetimšaliui Lietuvoje? „Žmogus jaučiasi saugus gyvendamas savo šalyje. Svetimoje šalyje yra kitaip. Lietuviai, išvažiavę į kitas šalis, jaučia tą patį, ką ir aš. Įtampa per kelerius metus praeina. Bet visada atrodo, kad geriausia ten, kur praleidai didžiausią dalį savo gyvenimo“.
Kultūriniai skirtumai, sako Sumito, Indijoje ir Lietuvoje — didžiuliai: „Indija — didelių kontrastų šalis. Itin laisvas žmogus ir užsidaręs konservatorius gali gyventi šalia.“
Indo akimis, Lietuva — labai ramus kraštas: „Indijoje nėra, kad 5— 7 kilometrų ruože nebūtų nė vieno kaimo. O čia — miškai, erdvės. Man atrodo, kad viskas pas jus yra gerai, bet lietuviai visą laiką sako, kad negerai“ (juokiasi).
Surimtėjęs priduria, kad pastaruoju laiku čia gyventi nėra lengva, nes pakilusios kainos siekia europietiškąsias, o atlyginimai taip ir liko lietuviški.
Šeima išsiskirstė po pasaulį
Sumito tėvai gyvena netoli Delio. Tėvas dirba tarptautinėje geležinkelio įmonėje, mama — mokykloje. Šeimoje užaugo trys vaikai. Iš jų tik sesuo, mokytoja, liko gyventi Indijoje. Brolis dirba Australijoje.
O Sumitas šeimą sukūrė Kaune, su lietuve žmona augina atžalą. Priprato ir prie Lietuvos gyvenimo, tradicijų. „Kūčios, Kalėdos, Velykos“, — vardija šventes induizmą išpažįstantis vyras. Ir šypsodamasis priduria, jog išmoko marginti margučius. Neseniai, kovo 19 dieną, paminėjo ir induistų švenčiamą spalvingą pavasario atėjimo šventę Holi.
Vasarą indas planuoja aplankyti gimtinę, kurioje pastarąjį kartą viešėjo prieš porą metų. Praėjusių metų žiemą Sumitą buvo aplankę tėvai. „Šalta šalis“, — tokį įspūdį apie Lietuvą išsivežė indai ir kitą kartą pažadėjo atvykti vasarą.
SPRENDIMAS: Šiaulių ligoninės priimamajame dirbantis indas Sumitas Rana dar nėra nusprendęs, kurioje šalyje vėliau apsistos. Dabar svarbiausias tikslas — tapti gydytoju kardiologu.
PASIKEITIMAS: Šiauliuose Sumitas Rana buvo lankęsis prieš trejus metus. Šįkart miestas indui pasirodė visiškai pasikeitęs — sumodernėjęs ir išgražėjęs.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.