Naujausios
Į griūvantį dvarą atvyko dailininkai
Gruzdžiuose (Šiaulių rajonas) surengtas dailės pleneras, kuriame sukurtais darbais jo organizatoriai nori atkreipti visų dėmesį į griūvantį dvarą – valstybės saugomą kultūros paveldo objektą.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Meistrų darbas stebina
Į pirmąjį Gruzdžių dvaro plenerą „Vizijos“ atvyko septyni šiauliečiai ir trys kauniečiai dailininkai. Jie nuo pirmadienio iki penktadienio piešė dvaro pastatus. Supamus aukštos žolės. Apleistus. Griūvančius, sukežusiais stogais, bestikliais langais. Bet ir čia meno žmonės atranda grožį, kad jį savo darbuose parodytų kitiems.
Šiaulietis dailininkas Sigitas Prancuitis sako dažnai per Gruzdžius važiuodavęs į Naująją Akmenę ir net nepagalvodavęs, kad toks dvaras yra. O čia – senoji architektūra, gražūs, originalūs pastatai.
„Aš turiu silpnybę jau beveik išeinančius daiktus paišyti. Gal ir blogą ranką turiu: kartais būna, kad nupaišau, kitais metais atvažiuoju – jau nebėra...“ – dėl nykstančių senų pastatų apgailestauja dailininkas Arūnas Vasiliauskas.
Jį stebina statinių detalės. Kokie puikūs čia dirbo meistrai, jei, tarkime, mokėjo va šį apvalų langą išmūryti! Dabar retas kas galėtų taip padaryti.
Dailininkas Valdas Barakauskas mano, kad tokie apleisti pastatai dailininkui labai naudingi. Tai vis dėlto ne išpuoselėtą kaimo turizmo sodybą piešti, o „griuvėsiukus“, jų įdomias detales. „Šiame dvare medžiagos kūrybai – apstu, tik dirbk“, – sako V. Barakauskas.
Šeštadienį senuosiuose miestelio kultūros namuose surengta plenero „Vizija“ metu sukurtų darbų paroda.
Plenerą suorganizavo entuziastai
16-ajame amžiuje įkurtas Gruzdžių dvaras – pastatų skaičiumi vienas didžiausių šalyje. Prie centrinių rūmų namo sienos pritvirtinta žalvarinė lenta skelbia, kad tai „valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“.
Pasak vienos iš plenero organizatorių Virginijos Vilčiauskaitės, gruzdiečiams yra labai skaudu žiūrėti į griūvantį dvarą. „Kalbame, kalbame, bet, tiesą sakant, nežinome, ar galima ką nors padaryti. Lėšų reiktų labai daug. Ir konkrečių atsakymų, ką daryti, nėra“, – sako V. Vilčiauskaitė.
Gruzdiečiai entuziastai, norėdami atkreipti daugiau žmonių dėmesį į griūvantį dvarą, paskatinti ieškoti galimybių jam išsaugoti, ir suorganizavo šį plenerą.
Plenero organizatorės – gruzdietės Jurgita Jasiškytė, Laima Skopienė ir V. Vilčiauskaitė, daug prisidėjo Adomaičiai, Mataičiai.
Pleneras suorganizuotas nerengus jokio projekto, kad būtų galima tikėtis lėšų jam įgyvendinti. Pasak V. Vilčiauskaitės, remia, padeda paprasti žmonės.
Plenero dalyviai gyveno Rakandžių kaime, Mečislovo Šimaičio sodyboje. Šeimininkas ne tik kad juos priglaudė nemokamai, bet ir atnešė bulvių, pieno, ragina nesivaržyti, gyventi kaip savo namuose.
Maisto produktais parėmė ir kiti žmonės.
Gruzdietė Kristina Stropė nuo 6 iki 23 valandos plušėjo virtuvėje, kad visus pamaitintų. Darbavosi ji be atlyginimo.
Autoriaus nuotr.
TAPYBA: Sigitą Prancuitį traukia senoji architektūra.
KAMPELIS: Akvarelistas Arūnas Vasiliauskas šįkart ėmėsi piešti tušu.
KŪRYBA: Valdas Barakauskas, senojo dvaro teritorijoje pasidaręs eskizus, darbą tęsė sodyboje, kurioje įsikūrę plenero dalyviai.
PAVEIKSLAS: Ričardo Garbačiausko kūrinyje – vienas iš Gruzdžių dvaro pastatų.
TURTAS: Į plenero dalyvius priglaudusią sodybą su naujais kūriniais sugrįžo Giedrė Pipinytė-Grunskienė ir Ričardas Garbačiauskas.
PATALPA: Plenere gimę kūriniai bus eksponuojami parodoje.