\"Gerumo žvaigždė\" atskriejo į globėjos namus

"Gerumo žvaigždė" atskriejo į globėjos namus

Vienturtė, pavydėjusi bendraamžiams brolių ir seserų, 44-erių Vida Ercupienė iš Milvydžių kaimo (Joniškio rajonas) dabar turi visą būrį globojamų vaikų, kurie ją vadina mama. Už ilgametę rūpestingą globą moteriai skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Gerumo žvaigždė.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Globotiniai vadina mama

Vidos Ercupienės namuose šiuo metu gyvena devyni vaikai nuo 6 iki 15 metų. Dar keturi globotiniai — užaugę, mokosi Šiauliuose, Joniškyje, Žeimelyje. Viena mergina įsikūrė Norvegijoje, augina dukrytę.

„Prieš gimdymą ji skambino ir aš skambinau, didžiules sąskaitas prakalbėjome. Labai jaudinosi, drebėjome abi. Dabar auga dvejų metų mergytė — mano anūkė,“ — šypsosi V. Ercupienė.

Globotiniai ją vadina mama. Kai kurie savųjų gimdytojų nė nepamena: jauniausia paimta mergaitė buvo vos 2,5 mėnesio.

Kiekvienas vaikas atsinešė savą prigimtį, charakterį, nuoskaudas ir viltis. Į kiekvieno atskirą pasaulį reikėjo prisibelsti pamažu, neverčiant, nereikalaujant.

„Su nauju vaiku praeinu tą patį adaptacijos periodą — nuo nepasitikėjimo, pykčio, tylėjimo iki švelnumo, dėmesio. Suprantu, tie vaikai gyvenimo mėtyti ir vėtyti, negali kartą išduoti artimiausių žmonių vėl staiga įsileisti kitą. Mokėmės kartu. Susėsdavome ir kalbėdavomės, — pasakoja V. Ercupienė. — Vaikai nesugebėjo atsiprašyti, netausojo daiktų, nevertino. Jie norėjo laisvės, o pas mus — tvarka: rytą visi keliauja į mokyklas, popiet ruošia pamokas, paskui padeda sodyboje, vakare devintą mažieji jau gulasi miegoti“.

Tapo broliais ir seserimis

Pati šeimynos mama keliasi penktą ryto, nes laukia melžiama karvutė, kiaulės, arklys, būrys vištų, povų, stručių. Po to ruošiamas valgis: sumuštiniai, košė, arbata. Pusryčiai šiuose namuose privalomi. Vaikams į dėžutes sudedami priešpiečiai. Tada laukia namų ruoša, lauko darbai. Akmenų ir gėlių karalyste tapusi sodyba šiemet seniūnijoje išrinkta viena gražiausių.

Paskui ateina pietų metas. Prie namų darbų palinkusiems vaikams reikia paaiškinti, patarti.

„Visko būna, bet vaikai vieni kitus laiko broliais ir sesėmis. Suaugusieji, važiuodami aplankyti mažesniųjų, veža lauktuvių, man — įdomesnių gėlių, nes žino, kad jas mėgstu arba — šokolado. Jie kaip kumštis — visi už vieną, vienas už visus. Prieš keletą dienų mažiausioji žaisdama mokykloje kažkur pasidėjo priešpiečių dėžutę ir užmiršo. Tada draugiškai susirinkę ieškojo,“ — pasakoja šeimynos mama.

Vaikams labiausiai reikia šilumos

Šiuose namuose ant stalo dažnai kvepia namine duona, kurią kepa Vida. Su gyvenimo draugu ir vaikais apsodina daržus, tad daržovių netrūksta. Laiko bičių.

Sodyboje įrengta pavėsinė, žaidimų aikštelė, visi vaikai turi dviračius, jiems jodinėjimui specialiai nupirktas arklys. Tai — gera terapija, ypač hiperaktyviems paaugliams.

Greta namo iškastoje kūdroje auga lynai. Ir berniukai, ir mergaitės eina žvejoti. Jonas, pagavęs pirmą laimikį, metė meškerę į šoną ir parlėkęs namo visas švytėdamas Vidai rodė rankas išskėtęs, kokia didelė žuvis užkibo.

„Vaikams ypač trūksta tėvų meilės. Jie patys siūlosi ką nors padėti, atlikti kokį darbą, kad galėtų kartu su manimi eiti ir kartu veikti. Vakarais, būna, pavargusi sakau, kad skauda galvą. Tada visi apspinta: vienas sako, galvą pamasažuosiu, kitas — nugarą, o mažylė, kuri nebežino, ką galėtų pasiūlyti, tiesiog įsikimba į ranką“, — kasdieniais įspūdžiais dalijasi vaikus globojanti 44-erių moteris.

Visada norėjo gausios šeimos

Turėti gausią šeimą buvo jos vaikystės svajonė.

„Kai mama šaukdavo pareiti namo, pavydėdavau draugams, kad grįžę jie ras brolį ar sesę, o aš — nieko. Buvau vienturtė, todėl gausus būrys vaikų man visada atrodė labai gražu, — prisimena Vida Ercupienė. — Tačiau susilaukiau tik vienos dukros. Su vyru nusprendėme paimti globoti mergaitę. Nuvykome į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir mums pasiūlė iš karto dvi. Sesutės, negi išskirsi“.

Vėliau paaiškėjo, kad tos pačios šeimos dar viena mergaitė jau baigia pirmą klasę Žagarės globos skyriuje. Pasiėmė vasaros atostogoms. Taip ir nebegrįžo atgal.

Po kelerių metų vaikų globos Vidai ir Darijui Ercupams buvo pasiūlyta įsteigti šeimyną.

Kalbų būta visokių: kad šeima iš vaikų gyvena, kad namo priestatą pasistatė. Pasak Vidos, name buvo tik trys kambariai, 9— 10 vaikų vienu metu netilptų, priestato reikėjo.

„Čia yra jų namai. Kada blogai bus ar šiaip norėsis grįžti, jie laukiami, ir kol kas visi atvyksta“, — sako moteris.

2005 metais mirus vyrui Vida neatsisakė globos. Vaiko teisių apsaugos tarnyba siūlėsi paimti bent dalį globotinių, bet moteris nesutiko.

Autorės nuotr.

ŠEIMA: Viena šeimoje augusi Vida Ercupienė sako visada svajojusi apie gausią šeimą, tokią dabar ir turi.

IŠVYKA: (Iš kairės) Alvydas, Jonas ir Živilė praėjusiais metais džiaugėsi išvyka į Burbiškio dvarą. 

JONINĖS: Šeimynoje (iš kairės) Gediminas, Jonas ir Karolis švenčia Jonines.