Naujausios
Geriausias draugas
Jei keturkojui Šiaulių apskrities policijos pagalbininkui belgų aviganiui Natui būtų kur prikabinti medalį už pagalbą policijai, apdovanojimų šis šuo greičiausiai turėtų ne vieną. Natas – ne tik nepamainomas pėdsekys, jis – ištikimas draugas savo dresuotojui Patrulių rinktinės Kinologų būrio vadui Arūnui Petrošiui.
Patyrusio kinologo mintys apie žmogaus ir šuns bičiulystę, apie tai, kaip išsirinkti gyvūną ir kokią įtaką augintiniui daro meilė.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Judviejų „chemija“
Susitinkame Šiaulių apskrities policijos Kinologų būstinės teritorijoje. Kinologų vadas A. Petrošius netrukus pasirodo su Natu. Guvus šuo net spirga prilaikomas pavadėliu, o gavęs leidimą pasiautėti pasileidžia paskui išmestą kamuoliuką.
Trumpa komanda, ir šuo akimirksniu atskuodžia, sustoja kone atsitrenkęs į kinologo kojas. Pasilenkęs A. Petrošius paglosto gyvūną, o šis, įsmeigęs žvilgsnį į pareigūno akis, tučtuojau atsilygina ilgiu liežuviu lyžtelėdamas jo skruostą.
„Dresūra nėra paremta vien abipuse pagarba, meilės „chemija“ turi būti“, – juokais ir rimtai paaiškina A. Petrošius tokį judviejų gestą.
Belgų aviganis Natas – vienas iš tų policijos keturkojų, kurio šuniškoje biografijoje bene daugiausiai nuveiktų žygdarbių. Jis – pėdsekys, suradęs ne vieną nelaimės ištiktą ar pasimetusį žmogų, suradęs kruopščiai paslėptas narkotines medžiagas, padėjęs pričiupti įtariamuosius.
Prieš gerą savaitę be Nato neapsieita ieškant chuliganų Pakruojo rajone. Pradėjęs paiešką, keturkojis A. Petrošių jau po pusvalandžio nuvedė prie gyvenamojo namo, kur buvo apsistoję parduotuvės pastatą apgadinę chuliganai.
„Tokios operacijos Natui tikra atgaiva, – šypsosi policininkas. – Jis vis dar kaip jaunuolis: strakalioja iš laimės galėdamas padėti.“
Natas – tai ne NATO
1995 metų vasarį gimęs Natas – nebe jaunuolis. Jei šuns amžių prilyginti žmogaus amžiui (pirmieji metai – dešimtmetis, o visi kiti – po septynerius metus), tai Natas dabar vienmetis su 66-erių žmogumi.
Iš devynių šiuo metu Šiaulių apskrities policijos Kinologų būryje esančių keturkojų – Natas yra vienas iš vyresnių. Tačiau iš tarnybos patraukti jo dar neketinama: šio šuns fizinė būklė vis dar puiki, o noras persekioti ir sulaikyti „grobį“ labai didelis.
„Šuns galimybė dirbti priklauso nuo jo fizinės ir psichologinės būsenos, – sako A. Petrošius. – Natas išlaiko privalomuosius egzaminus, taigi mes dar turime laiko parodyti, ko esame verti!“
Vis dėlto pamainą A. Petrošius jau ruošia. Naujajam kinologo augintiniui Aggo viso labo pusė metų. Šis „vaikinas“ – Nato sūnus. Ir nors jis dar neišlaikė visų privalomųjų tarnystės policijoje testų, tačiau ir be testų nuo kone pirmųjų Aggo gyvenimo dienų jį globojantis A. Petrošius jaučia: šis šuo bus puiki pamaina savo keturkojui tėčiui.
„Ir tik prašau nepagalvokite, kad praėjus metams po to, kai Lietuva tapo NATO nare, gimęs Natas buvo pavadintas tos narystės garbei“, – prisiminęs, ką norėjo pasakyti pokalbio pradžioje, paporina A. Petrošius.
Pasirodo, Nato mama buvo Suomijoje gimusi Nati. Kad sūnus primintų šią Šiaulių krašto žmonėms taip pat nemenkai padėjusią kalę, A. Petrošius jos atžalai suteikė Nato vardą.
Ilgametis policijos pareigūnas sako, kad Natas pirmąją pėdsekystės operaciją sėkmingai įvykdė būdamas vos pusantrų metų.
Belgų aviganiams sulaikymai „dzin“
Smalsu, kodėl policijai talkina dažniausiai belgų ir vokiečių aviganiai?
„Nėra jokios paslapties: šios veislės šunys universaliausi, sugebantys atlikti įvairias užduotis, nesusikoncentruodami ties viena, na, sakykime, kvaišalų paieška, kaip tai gali daryti, pavyzdžiui, labradorai, – aiškina kinologas. – Šiandieninė policija negali sau leisti laikyti šunų, kurie gebėtų vykdyti tik konkrečias operacijas.“
Pasak A. Petrošiaus, nepaisant išgirto belgų ir vokiečių aviganių universalumo, pirmieji nuo antrų skiriasi temperamentingumu. Paprasčiau sakant, belgų aviganis pirmiau padaro, o paskui pagalvoja, o vokiečių – pirmiausia pamąsto, o tik paskui puola vykdyti, nes yra santūresnis.
„Sulaikymai „belgui“ „dzin" – gali ugnis degti, gali vanduo būti, jis puls. Dėl šios savybės šuo gali pasielgti neapgalvotai ir visokių nesąmonių padaryti, – apie karštą belgų aviganio būdą sako policijos pareigūnas. – Su „belgu“ dirbant didesnė atsakomybė, atsipalaiduoti per daug negalima.“
Be meilės nebus pagarbos
Kaip išsirinkti gerą keturkojį draugą? Ir kokį išsirinkti?
A. Petrošius, žinoma, rinktųsi aviganį. Nes tai veislė, kaip ir kitos tarnybinėmis laikomos veislės, labiausiai gali ir nori įtikti žmogui.
Pasak kinologo, aukšto intelekto gyvūnų ganėtinai daug, tačiau norinčiųjų įtikti tik vienas kitas.
„Kad ir vilkas. Šio gyvūno intelekto koeficientas ohoho!, o noras ir gebėjimas įtikti žmogui – nulinis. Ar draugystė įmanoma?“
Kitas dalykas, žmonės turi įvertinti, ar jie turės savo šuniui laiko.
„Jei per dieną nerandate laiko atžaloms, ką kalbėti apie šunį? – teigia policijos kinologas. – Ne gardus numestas kąsnis, ar brangūs konserviukai šuniui reiškia meilę, meilę jam reiškia šeimininko bendravimas su juo, žaidimai. Nebus meilės – nebus ir pagarbos.“
Kita vertus, šuo – nemenkas ne tik moralinis, bet finansinis įsipareigojimas, tai ne pliušinis meškiukas, nupirktas pagal vaikų užgaidą: pasodintas ant sofos ilgai nesėdės.
Renkantis būsimą šeimos draugą, kinologas pataria jį apžiūrėti dar esantį prie motinos spenio, esą jau čia galima aiškiai pamatyti šuns būdą: judrus ar isteriškas, smalsus ar mėgstantis rizikuoti, bet tai daro stabiliai.
Esą jau vien spenio apžiojimas daug ką pasako apie šuniuko charakterį: vienas čiulpdamas jį drasko, purtosi, urzgia, o kitas čiulpia ramiai, dar ir užmiega. Kinologas pataria rinktis santūrų, kuris sugeba išlaukti. Su isteriškai judriais karštakošiais vėliau esą gali tekti kur kas daugiau dirbti, nei su ramesnio būdo.
Pradžių pradžia
„Durnų šunų nebūna, būna kvaili šeimininkai, – kategoriškas A. Petrošius. – Jei šeimininkas sako, kad jo šuo durnas, jis pirmiausia turi pagalvoti, kodėl jo šuo taip elgiasi, galbūt nebuvo tinkamai socializuotas, gal buvo skriaustas, gal jaučia dėmesio stygių?“
Šuo labai greitai formuojasi – pirmieji šuns amžiaus metai kaip dešimtmečio vaiko.
„Jei pradėsime auklėti metų šuniuką, tolygu dešimtmetį vaiką, koks bus rezultatas?, – patarimų nestokoja Nato šeimininkas. – Jei šuns nesocializuosime, jis, nors ir gimė labai ramus, blogai auginamas gali būti prastas šuo. Taigi auklėjamas jis turi būti nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų.“
Pataria augintinį iki pusės metų visur vežioti, leisti glostyti, myluoti, maitinti, kutenti ir nešioti visiems, kurie tik to pageidauja, nes gyvūnas tuo metu socializuojasi, kitaip tariant, mokosi bendravimo subtilybių.
Po pusmečio patariama pagalvoti, ko šeimininkas tikisi iš augintinio: visų bičiulio ar namų sargo. Antru atveju šerti, glostyti šunį svetimiems nebereikėtų, tačiau slėpti nuo žmonių šuns negalima – lai bendrauja.
Pirma tinkamos elgsenos formavimo taisyklė – parodyti gyvūnui, kas yra gerai, o kas blogai: už gerą elgseną šuniukas skatinamas, už blogą – baudžiamas.
„Baudimas nereiškia nutraukti šuniui galvą. Mokykimės iš gamtos. Kaip motina vilkė baudžia savo mažylius? Ogi paima už kupros ir patempia. Lygiai tas pats su šuniuku: nuo pat mažumos jis turi būti su antkakliu, turi būti pratinamas prie pavadėlio, jei kažką daro negerai, duokime tai žinoti komanda „fū". Jei ir toliau nesupranta, jį švelniai truktelime, sakydami tą patį „fū". Ir jis nutrauks nepageidautiną elgseną, o tada augintinį pagirkime“, – elementariausias dresūros pamokas kloja kinologas.
Tačiau, pasak specialisto, nereikėtų jaustis prieš savo augintinį kone dievu.
„Jei jūs lyderis, būsite aukštai, o jūsų šunelis liks kažkur apačioje – tikros draugystės nebus, – užtikrina A. Petrošius. – Gyvūnas turi ne bijoti jūsų, o gerbti jus – nebus pagarbos, nebus tvarkos. Ką jau kalbėti apie meilę? Beje, taip yra visur, ir tarp žmonių taip pat.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BENDRAVIMAS: Bičiuliams visada yra apie ką pakalbėti.
DRAUGAI: Šiaulių apskrities policijos Patrulių rinktinės Kinologų būrio vadas Arūnas Petrošius – bene labiausiai policijos augintiniui Natui atsidavęs žmogus. Jų draugystė ir darbas tęsiasi jau devynerius metus.
PAMAINA: Nato pamaina – jo nenuorama sūnus Aggo.