Naujausios
Deimantinis gyvenimo kelias
Genovaitė ir Petras Valiuliai kartu gyvena jau 60 metų. Tris sūnus užauginę, penkiais anūkais, dviem proanūkiais besidžiaugiantys pedagogai sako, kad jų gyvenimas laimingas. Jie išliko vienas kitam svarbiausia atrama. Garbaus amžiaus poros prisiminimuose neblėsta prieš dvejus metus įvykusi artimųjų dovanota kelionė į Paryžių.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Susipažino per aptaškytą paltą
85-erių Genovaitė ir 86-erių Petras Valiuliai susipažino gūdžiais pokario metais. Žmonės gyveno sunkiai, kūrėsi kolūkiai, statėsi mokyklos, reikėjo išsilavinusių žmonių, kurie mokytų vaikus.
Iš Veikšių kaimo kilusi Genovaitė buvo paskirta dirbti Bučiūnų pradinėje mokykloje. Petras tuo metu įsidarbino Gasčiūnų mokykloje mokymo dalies vedėju.
Jaunas vyras turėjo vykti į seminarą Joniškyje. Kadangi susisiekimo beveik nebuvo, kolūkis paskolino arklį. Aukštas, tiesus jaunikaitis raitas pasiekė miestą, tik žvyrkeliu jodamas purvais nusitaškė paltą, bet pats to nepastebėjo. Užtat purvini skvernai nepraslydo pro akis į tą patį renginį ėjusiai merginai, kuri pasisiūlė nuvalyti.
Į tuoktuves vyko dviračiais
Mergaitė krito į akį. Lemtingai. Po metų jie jau abu dirbo Bučiūnų mokykloje, įsikūrę gretimuose kambariuose, kuriuos skyrė tik spinta.
Atsidarę spintos duris jie kas vakarą pasikalbėdavo, dėmesį parodydavo. Vyko tikras tarnybinis romanas, mat Petras jau buvo paskirtas šios mokyklos direktoriumi.
Su Genovaite tame pačiame kambaryje gyveno jos sesuo, su Petru – jo mama, kuri, lovelę pastačiusi virtuvėlėje, ten šeimininkaudavo ir miegodavo.
Po poros metų gražios draugystės pora apsisprendė tuoktis. Būsima anyta ne tik neprieštaravo, bet marčia nuoširdžiai džiaugėsi. Abi viena kitai blogo žodžio neištarė.
Į sutuoktuves Joniškyje pora važiavo dviračiais. Jų liudininkai atvyko iš Kalvių ir susitiko jau Metrikacijos skyriuje.
Grįžtant atgal smėlingame kelyje pasisuko dviračio ratas, Genovaitė krito ir susiplėšė naują specialiai vestuvėms siūtą suknelę.
Trys priesaikos skirtingose bažnyčiose
Po savaitės, iš anksto sutarę, pora su „gazelka“, vežami jaunojo pusbrolio Juozo Valiulio, jau skubėjo priesaiką vienas kitam prie altoriaus duoti Joniškėlio (Pasvalio rajonas) bažnyčioje. Toliau nuo Joniškio, kad neužkliūtų to meto valdžiai.
Šeima meilės įžadus tris kartus davė vis kitoje bažnyčioje. Per auksines vestuves prieš dešimt metų šią ceremoniją atliko Kriukuose, o šiemet – Joniškio šventovėje.
Dovana – kelionė į Paryžių
Auksinio jubiliejaus proga pora gavo netikėtą dovaną: pusseserės dukra Edita, gyvenanti Prancūzijoje, pasiūlė galimybę apsilankyti Paryžiuje.
Garbaus amžiaus sutuoktiniai progai vis ruošėsi, atidėliojo, kol prieš porą metų pagaliau pasiryžo skristi.
Pirmą kartą šioje šalyje lankęsi Valiuliai aplankė Eifelio bokštą, Konkordijos aikštę, Eliziejaus laukus, Luvro sodus, vaikščiojo Senos upės pakrante.
„Tas Paryžius begalinis. Pakilę iš devinto aukšto dairėmės: kiek akys mato, horizonte namai su dangumi susilieja,“ – dar nespėjusiais išblėsti prisiminimais dalijasi Genovaitė Valiulienė.
Mėgstami užsiėmimai
Poroje kiekvienas turi mėgstamą užsiėmimą.
Genovaitės vakarai prabėga prie nėrinių ir mezginių. Sofa užklota patiesalu, sudurstytu iš megztų kvadratinių lopinėlių. Ant jos – pagalvėlės, puoštos nertais užvalkalais, siuvinėti paveikslėliai.
Iš dėžučių šeimininkė traukia servetėlių komplektus, staltiesėles, puodelių „papades“, dedamas ant lėkštučių po puodukais, deda megztinius, palaidinukes.
„Anūkas Argaudas, gyvenantis Kanadoje, vis prašo šiltų kojinių ir pirštinių. Gavęs siuntinį rašė, kad draugė iškart dvejas pirštines užsimovusi – megztas iš viengubo ir dvigubo siūlų,“ – džiaugiasi Genovaitė, kad jos darbas veltui nenuėjo.
Petras Valiulis daug metų domisi giminės geneologija, su sūnumi jis sukūrė giminės medį, kurio šaknys siekia aštuoniolikto amžiaus vidurį. Sąraše – apie 300 žmonių.
Taip pat Darginių kaimo šviesuolį domina iš jo krašto kilę žinomi žmonės, apie kuriuos renka medžiagą.
„Aš „popierinis“, o žmona „skudurinė“,“ – juokauja apie abiejų su žmona pomėgius.
Laimingas gyvenimas
Sutuoktiniai sutartinai tvirtina, kad jų bendras gyvenimas ėjo kaip sviestu pateptas. Abu buvo sąžiningi, vienas kito neapgaudinėjo, abu religingi, net ir komunistų partija to neišmušė.
Vyras tikina buvęs nuolaidesnis, mat žmona pagal zodiaką – Ožiaragis, labai užsispyrusi. Genovaitė iki šiol iš vyro gėlių puokštės sulaukianti. Kai negali nuvažiuoti į miestą, priskina žiedų darželyje prie namų.
Jau daugiau kaip 30 metų pora gyvena galingais medžiais apsuptoje didelėje sodyboje su tvenkiniu ir bičių aviliais. Gėlynuose čia tarpsta bijūnai, rožės, vešlios raganės, kvepia alyvomis, tarp kurių nardo ištikimas šunelis Rulis. Tėvams padeda sūnus Virgilijus.
Toje pačioje vietoje, kur kolūkis pastatė šeimai būstą, kadaise būta kito namo. Tos giminės atstovas gydytojas Regimantas Sakrulis neretai apsilanko, apsikabina savo sodintą ąžuoliuką.
Autorės nuotr.
JUBILIEJUS: Genovaitė ir Petras Valiuliai atšventė 60-ies metų vestuvių sukaktį.
LAIMINGAS: Petras Valiulis sako, kad gyvenimas buvo laimingas: sekėsi ir karjera, ir šeimoje.
RANKDARBIAI: Genovaitės Valiulienės vakarai bėga prie rankdarbių.
ŠEIMA: Jauna Genovaitės ir Petro Valiulių šeima su sūnumis Sauliumi, Emilijumi ir Virgilijumi.
JAUSMAI: Šilti poros jausmai neišblėso iki šių dienų.
Asmeninės nuotr.
PARYŽIUS: Genovaitė ir Petras Valiuliai vienoje labiausiai lankomų Paryžiaus vietų – Konkordijos aikštėje.