Biržai prieš 90 metų

1929 – ie­ji. Bad­me­tis

Po 1926 m. gruo­džio 17 d. vals­ty­bės per­vers­mo, Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas A. Sme­to­na ir mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A. Vol­de­ma­ras po­li­ti­kos vai­rą nuo par­la­men­ti­nės san­tvar­kos pa­su­ko link au­to­ri­ta­riz­mo, t.y. griež­tu as­mens au­to­ri­te­tu pa­rem­tos vien­par­ti­nės val­dy­mo for­mos.

Po­li­ti­nė kraš­to pa­dė­tis ta­po įtemp­ta. Per­vers­mi­nin­kai pa­mi­nė Vals­ty­bės kons­ti­tu­ci­ją. Prieš tei­sė­tą M. Sle­že­vi­čiaus vy­riau­sy­bę pa­nau­do­tas smur­tas. Su­tei­kęs A. Vol­de­ma­rui įga­lio­ji­mus for­muo­ti nau­ją­ją vy­riau­sy­bę, pa­ts pre­zi­den­tas K. Gri­nius bu­vo lai­ko­mas na­mų areš­te.

Siek­da­mas kar­je­ros ir val­džios A. Vol­de­ma­ras po­li­ti­ko­je sen­ti­men­tų ne­pri­pa­ži­no ir kaip nie­kas ki­tas bu­vo lin­kęs į dik­ta­tū­rą.

Jo vy­riau­sy­bė nu­slo­pi­no kai­rių­jų liau­di­nin­kų, so­cial­de­mok­ra­tų ir ese­rų or­ga­ni­zuo­tus Tau­ra­gės bei Aly­taus pu­čus ir be di­des­nio var­go su­si­do­ro­jo su krikš­čio­nių de­mok­ra­tų mė­gi­ni­mu pa­nau­do­ti sa­vo tiks­lams opo­zi­ciš­kai nu­si­tei­ku­sius ka­riš­kius.

1929 m. ge­gu­žės 6 d. į prem­je­rą ne­sėk­min­gai pa­si­kė­si­no so­cia­lis­tų re­vo­liu­cio­nie­rių par­ti­jos na­rys A. Vo­sy­lius.

Po šio įvy­kio, ge­gu­žės 12 d. Bir­žų mies­to gy­ven­to­jai ir apy­lin­kės ūki­nin­kai su­si­rin­ko prie mies­to Ro­tu­šės pro­tes­to mi­tin­gui.

1928.05.15 pre­zi­den­to dek­re­tu pa­skelb­ta nau­jo­ji kons­ti­tu­ci­ja at­vė­rė Pre­zi­den­tui A. Sme­to­nai ga­li­my­bę pil­nai kont­ro­liuo­ti vy­riau­sy­bės veik­lą ir pa­nai­kin­ti mi­nist­ro pir­mi­nin­ko fak­tiš­ką vien­val­dys­tę. Tai jis ir pa­da­rė. A. Vol­de­ma­rui iš­vy­kus į Tau­tų Są­jun­gos po­sė­dį, 1929 rug­sė­jo 19 d. Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos ak­tu dve­jus me­tus ir de­vy­nis mė­ne­sius dir­bu­si ke­tu­rio­lik­to­ji vy­riau­sy­bė pa­lei­džia­ma.

Pen­kio­lik­tą­jį mi­nist­rų ka­bi­ne­tą su­for­muo­ja A. Sme­to­nos svai­nis, ag­ro­no­mas Juo­zas Tu­be­lis. Su­ma­nios fi­nan­sų po­li­ti­kos dė­ka ir tau­pant lė­šas ši vy­riau­sy­bė su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mų ir iš­lai­dų pu­siaus­vy­rą, iš­veng­ti di­de­lių už­sie­nio pa­sko­lų.

Anks­čiau dva­ri­nin­kams nu­sta­ty­ta 80 ha že­mės nuo­sa­vy­bės nor­ma pa­di­di­na­ma iki 150 ha.

1929 me­tais Kau­ne pa­sta­ty­tos akių ir au­sų kli­ni­kos, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir Vyr. tri­bu­no­lo rū­mai, P. Vi­lei­šio til­tas per Ne­rį.

1929 me­tai – vie­ni tam­siau­sių tar­pu­ka­rio Bir­žų is­to­ri­jo­je

Dėl ka­tast­ro­fiš­ko ne­der­liaus, 1928 m. ru­de­nį Bir­žų ir ki­tos šiau­ri­nės ap­skri­tys ba­da­vo. Lau­kuo­se li­ko daug ne­pjau­to va­sa­ro­jaus, ne­rau­tų li­nų, ne­nu­kas­tų bul­vių. Li­ko ne­pa­sė­ti ru­giai, kvie­čiai, tru­ko pa­ša­rų. Nu­ken­tė­jus ūki­nin­kams, į kri­tiš­ką pa­dė­tį pa­te­ko ir mies­tas.

Kau­ne suor­ga­ni­zuo­tas Cent­ro Ko­mi­te­tas Šiau­rės Lie­tu­vai šelp­ti. Šis ba­dau­jan­čių bir­žie­čių rei­ka­lams paau­ko­jo 6000 Lt.

Bend­ro­vė „Maistas” bir­žie­čiams paau­ko­jo pu­sę va­go­no mė­sos, A.B. „Lietūkis” – 3,5 to­nos mie­žių ir 3,5 to­nos ru­gių. Iš Ša­kių ap­skri­ties ūki­nin­kų gau­ta 50 to­nų ja­vų.

Bir­žuo­se bu­vo šel­pia­ma 80 as­me­nų. Ta­čiau pa­gal­bos pra­šė dar apie 200 bir­žie­čių.

Ap­mi­rė kul­tū­ri­nis mies­to gy­ve­ni­mas. La­bai ne­re­gu­lia­riai išei­nan­čių „Bir­žų Ži­nių“ pus­la­piuo­se ne­ran­da­me pla­čių tau­tos šven­čių „ap­vaikš­čio­ji­mų“ ap­ra­šy­mų.

Dėl men­ko bi­lie­tų par­da­vi­mo Bir­žų sa­va­no­rių gais­ri­nin­kų drau­gi­jos reng­ta lo­te­ri­ja bu­vo lik­vi­duo­ta.

Va­sa­rį bu­vo pra­neš­ta, kad Bir­žų kios­kuo­se pa­si­ro­dė daug po 2 Lt par­duo­da­mų kny­gų ru­sų kal­ba. Grei­čiau­sia tai bu­vo Ry­go­je lei­džia­mos kny­gos. Vi­suo­me­nė jas pir­ko no­riai, nes to­kios apim­ties lie­tu­viš­ka kny­ga kai­nuo­da­vo 5 – 10 Lt

Laik­raš­ty­je pa­di­dė­jo pra­ne­ši­mų skai­čius apie va­gys­tes ir api­plė­ši­mus.

„Nak­tį į 20 d. sau­sio mėn. p. Kregž­dei pa­vo­gė ži­no­mas va­gi­lė­lis Tu­pi­ke­vi­čius ku­me­lę, ku­rią nu­si­ve­dęs pas deš­rų dir­bė­ją mo­te­riš­kę ir pa­pjo­vė. Va­gis ir deš­rų dir­bė­ja su­lai­ky­ti po­li­ci­jos ir per­duo­ti teis­mui“ („Bir­žų ži­nios“).

„Š. m. lie­pos mėn. 15 d. į Rin­kuš­kių kai­mą at­si­lan­kė il­gais pirš­tais žmo­nės. Sa­vo il­gais pirš­tais pa­lie­tė tri­jų pi­lie­čių: Gry­go, Var­nos ir Mod­vy­los sep­ty­nių ark­lių uo­de­gas, ku­rios ir din­go be ži­nios.

To pa­ties kai­mo ir tą pa­čią nak­tį p. Gri­ciū­nie­nei iš svir­no dvi­ko­jų ka­ti­nų bu­vo su­me­džio­ti la­ši­niai ir tau­kai„.

Ne­gai­lė­jo Bir­žų ir gam­ta

Per Lie­tu­vą ir ki­tas kai­my­ni­nes vals­ty­bes praė­jo iš Ru­si­jos at­kly­du­si šal­čio ban­ga. Vir­ba­ly­je at­ša­lo net iki 40 laips­nių, Bir­žuo­se – iki 33.

Su­de­gus „Agaro” bend­ro­vei, pri­skai­čiuo­ta apie 100.000 li­tų nuo­sto­lių.

Va­sa­rio 27 d. 10 val. va­ka­ro šiau­rės pu­sė­je bu­vo pa­ste­bė­ta ryš­ki švie­sa su aukš­tyn sta­čiai ky­lan­čiais rau­do­nais stul­pais. Ma­ny­ta, kad tai gais­ro pa­švais­tė, bet ste­bint iš už­mies­čio įsi­ti­kin­ta, kad tai gam­tos reiš­ki­nys. Bad­me­čio įbau­gin­ti se­ni žmo­nės pra­na­ša­vo liūd­ną atei­tį.

Prie­ta­rin­gi pra­na­ša­vi­mai iš da­lies tvir­ti­no­si.

„Šią žie­mą vi­si ke­liai la­bai už­pus­ty­ti... Prie­mies­čių gat­vės, įva­žiuo­jant į mies­tą, už­pus­ty­tos aukš­čiau tvo­rų, be­veik iki sto­gų“ (ko­vo 10 d. „Bir­žų ži­nios.“). Kad pa­tek­ti į ūkio pa­sta­tus ar prie šu­li­nio, ūki­nin­kai pus­ny­se kas­da­vo­si iki žmo­gaus ūgio praė­ji­mus.

Va­žiuo­jant trau­ki­nė­liui iš Bir­žų į Šiau­lius, ba­lan­džio pra­džio­je nuo Jo­niš­kė­lio til­to į upę nu­kri­to ke­tu­ri va­go­nai. Bu­vo su­žeis­tų.

„Ve­ly­kų šven­tės praė­jo dau­giau ka­lė­diš­kai, ne­gu pa­va­sa­rio nuo­tai­ka. Lai­kas bu­vo šal­tas ir sau­sas. Kai­muo­se re­tas ku­ris tu­rė­jo pra­si­sun­kęs alaus iš sėk­li­nių mie­žių – mat blo­gi me­tai, o be to ar­tė­ja pa­va­sa­ris ir kiek­vie­nas gal­vo­ja, kaip rei­kės ap­sė­ti sa­vo že­me­lę“ (ba­lan­džio 7 d. „Bir­žų ži­nios“).

„Per Bir­žus praė­jo aud­ra su le­dais. Rin­kuš­kių kai­mo ke­liems ūki­nin­kams ir da­lį Ast­ra­vo dva­ro pa­lie­tė, su­mu­šė pa­sė­lius ir nu­grio­vė po­rą tro­be­sių. Le­dai ant tiek bu­vo di­de­li, kad net lan­gus išmušė” (rugp­jū­čio 18 d. „Bir­žų ži­nios“).

Ta­čiau gy­ve­ni­mas ne­sus­to­jo.

Bir­žie­čiai to­liau tvar­kė mies­tą

Pas­va­lio (iki Mu­ra­van­kos), Dva­ro, Lau­ko ir Vy­tau­to gat­vių grin­di­mui mies­to sa­vi­val­dy­bė iš­sky­rė 70.000 li­tų.

Nuo 1929 m. ba­lan­džio mėn. Bir­žuo­se pra­dė­jo veik­ti pa­gal ap­skri­ties tech­ni­ko pro­jek­tą pa­sta­ty­ta sa­vi­val­dy­bės sker­dyk­la.

Lie­pos mėn. Bir­žų mies­to ta­ry­ba lei­do ak­ci­nei bend­ro­vei „Shell” sta­ty­ti Vy­tau­to g. Nr. 26 ben­zi­no re­zer­vua­rą.

To­liau bu­vo ren­ka­ma vie­ta ir vyk­do­mi žu­vu­sių­jų už Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bę pa­mink­lo pro­jek­ta­vi­mo dar­bai. Į Bir­žus bu­vo at­vy­kęs pa­mink­lo au­to­rius, skulp­to­rius Ro­ber­tas An­ti­nis. Aps­kai­čiuo­ta, kad pa­mink­lo sta­ty­ba kai­nuos 12.000 suau­ko­tų li­tų.

Pa­ga­liau laik­raš­ty­je pa­si­ro­dė op­ti­mis­ti­nės bū­si­mo­jo der­liaus pro­gno­zės. Bad­me­tis bai­gė­si. Bir­žie­čių vei­dai pra­dė­jo links­mė­ti.

1929 m. spa­lio 6 d. „Bir­žų ži­nių“ re­dak­ci­ja svei­ki­na mo­ky­to­ją ir sa­vo bend­ra­dar­bį Alf­re­dą Šli­ką su­kū­ru­sį šei­mą su pa­ne­le Ona Brie­dy­te.

Bir­žų spaus­tu­vė­je at­spaus­din­ta mo­ky­to­jo (sla­py­var­džiu A. Sva­jo­nė) kny­ga. Laik­raš­tis ją pa­rek­la­muo­ja: „Neuž­mirš­kit įsi­gy­ti A. Sva­jo­nės 2-jų veiks­mų dra­mos vaiz­de­lio „Ka­ra­lius Al­ko­lis.“ Tin­ka vai­din­ti jau­ni­mui ir mo­kyk­loms. Kai­na 80 cen­tų. Rei­ka­lau­ki­te vi­suo­se kny­gy­nuo­se.“

Spa­lio mėn. Vy­tau­to g. Nr. 34 ati­da­ry­ta nau­ja val­gyk­la „Vilnius”. Pie­tūs nuo 1 lt 30 ct Iki 2 li­tų.

Vėl pra­de­da lan­ky­tis aukš­ti sve­čiai

„Jo Eks­ce­len­ci­ja Pa­ne­vė­žio Vys­ku­pas vi­zi­tuos Bir­žų baž­ny­čią. Lau­kia­ma Jo Eks­ce­len­ci­jos at­vyks­tant į Bir­žus 23 d. rugp­jū­čio mėn. penk­ta­die­nį 5 val. va­ka­ro. Jo Eksc. Bir­žuo­se iš­bus iki sek­ma­die­nio ir tą pa­čią die­ną iš­vyks“ (rugp­jū­čio 25 d. „Bir­žų ži­nios“).

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ak­tu, Bir­žų pa­što vir­ši­nin­kas M. Ple­pys ap­do­va­no­tas IV laips­nio Ge­di­mi­no or­di­nu. (rug­sė­jo 8 d. „Bir­žų ži­nios“).

Vie­ton nuo 1924 m. vei­ku­sio 1929 m. rug­sė­jo 7 d. vy­riau­sy­bė priė­mė nau­ją vie­tos sa­vi­val­dy­bių įsta­ty­mą. Dau­ge­lį funk­ci­jų iš sa­vi­val­dy­bių pe­rė­mė ap­skri­čių vir­ši­nin­kai, pa­ki­to rin­ki­mų tvar­ka.

Rug­sė­jo 29 d. „Bir­žų ži­nios“ ra­šė: „Bir­žų Žinių” re­dak­ci­ja svei­ki­na at­vy­ku­sius šian­dien į Bir­žus Jo Eks­ce­len­ci­ją Po­ną Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą, Vy­riau­sy­bės na­rius, aukš­tuo­sius val­di­nin­kus, mū­sų eko­no­mi­nių or­ga­ni­za­ci­jų cent­rų at­sto­vus ir Bir­žų ap­skri­ties ūki­nin­kų su­va­žia­vi­mo da­ly­vius“.

Ta­čiau Pre­zi­den­tas tą­syk į Bir­žus neat­vy­ko. Bes­ku­bė­da­mas laik­raš­tis aiš­kiai per­si­sten­gė.

1929 m Bir­žų mies­tas bu­vo su­skirs­ty­tas į 9 se­niū­ni­jas

Nuė­jo už­marš­tin Ki­lu­čių gat­vės se­nie­ji Nad­mos­to­vos (vė­liau Pa­za­gu­mie­nos) pa­va­di­ni­mai. Da­bar­ti­nė J. Ja­no­nio gat­vė ka­dai­se va­di­no­si Przy­wi­lens­ky (Prie­vil­nio), Dva­rec­kie­nės gat­vė­mis.

1929 me­tais Bir­žuo­se bu­vo už­re­gist­ruo­ti 7350 gy­ven­to­jų. 1922 me­tais jų bu­vo 5162.

Gruo­džio 3 d. „Bir­žų žinios”: „Žmo­nės džiau­gia­si gra­žiu ru­de­niu. Esant šil­tam orui žiem­ken­čiai su­dy­go kuo gra­žiau­siai, ti­ki­ma­si atei­nan­čiais me­tais ge­ro der­liaus su­lauk­ti. Va­sa­ro­jaus ant lau­kų nie­kur ne­ma­ty­ti. Bul­ves taip­gi veik vi­si nu­ka­sė ir dar­žus bai­gia nu­dirb­ti“.

Bad­me­tis nu­slin­ko į praei­tį. Ta­čiau Lie­tu­vą už­griu­vo nau­jos, dar di­des­nės bė­dos.

Kri­zė

1929-ųjų spa­ly­je pa­sau­lį ėmė krės­ti Di­džio­ji eko­no­mi­nė kri­zė. Niu­jor­ko ak­ci­jų bir­žo­je stai­giai kri­to ak­ci­jų kai­nos. Ki­lo pa­ni­ka. Iš­si­vys­čiu­sios pra­mo­ni­nės vals­ty­bės su­var­žė pre­kių im­por­tą, to­dėl ženk­liai su­ma­žė­jo Lie­tu­vos eks­por­tas. Gy­vu­lių, mė­sos, svies­to, kon­ser­vų iš­ve­ži­mas per Klai­pė­dos uos­tą su­sto­jo.

Ženk­liai nu­kri­to pro­duk­ci­jos su­pir­ki­mo kai­nos. Ma­siš­kai nu­si­gy­ve­nan­tiems vals­tie­čiams da­rė­si vis sun­kiau grą­žin­ti vals­ty­bei sko­las, su­si­mo­kė­ti vos 3 – 5 li­tus sie­ku­sius mo­kes­čius sa­vi­val­dy­bei, at­si­skai­ty­ti su sam­di­niais.

Sta­ty­bos kai­me su­sto­jo. Ūki­nin­kai nu­sto­jo pir­kę pa­dar­gus ir že­mės ūkio ma­ši­nas.

Ieš­ko­da­mi dar­bo nu­skur­dę vals­tie­čiai pa­trau­kė į mies­tą ir čia pa­pil­dė be­dar­bių skai­čių.

Sko­loms pa­deng­ti laik­raš­čiuo­se pa­si­ro­dė skel­bi­mai apie ūkių par­da­vi­mą iš var­žy­ti­nių. Jų pa­dau­gė­jo ir Bir­žuo­se.

Lie­tu­vos ūki­nin­kai su pa­vy­du žiū­rė­jo į Lat­vi­ją, ku­rios vy­riau­sy­bė priė­mė ūkių par­da­vi­mo iš var­žy­ti­nių drau­džian­tį nu­ta­ri­mą. Pas­kelb­tos var­žy­ti­nės bu­vo su­lai­ko­mos ir ati­de­da­mos.

Lie­tu­va pra­dė­jo ruoš­tis 500 me­tų su­kak­ties nuo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to (1430 – 1930) mir­ties pa­mi­nė­ji­mui.