Bernardas pamišęs dėl Niujorko

Ber­nar­das pa­mi­šęs dėl Niu­jor­ko

Niu­jor­kas dai­ni­nin­ko Ber­nar­do Gar­ba­čiaus­ko aki­mis – di­džiu­lis gat­vės kar­na­va­las, ku­ria­me kiek­vie­nas ga­li pa­si­jus­ti sa­vas. „Fan­tas­tiš­kas!“ – nuo­lat kar­to­ja. Iš Šiau­lių ki­lęs de­vy­nio­lik­me­tis vai­ki­nas įgy­ven­di­no sa­vo sva­jo­nę – stu­di­ja­vo pres­ti­ži­nėje JAV me­no mo­kyk­lo­je The Juil­liard School Pre-Col­le­ge. Be­mie­gės nak­tys at­si­pir­ko – at­si­vė­rė du­rys į mu­zi­kos pa­sau­lį.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Iš­si­pil­dė vai­kys­tės sva­jo­nė

Prieš me­tus B. Gar­ba­čiaus­kas į Juil­liar­dą pa­kliu­vo įvei­kęs pu­sant­ro tūks­tan­čio sto­jan­čių­jų at­ran­ką. Ta­po vie­nu iš aš­tuo­nių lai­min­gų­jų, tarp ku­rių – tik du eu­ro­pie­čiai. Jis vie­nin­te­lis lie­tu­vių dai­ni­nin­kas, bai­gęs „me­nų Har­var­du“ va­di­na­mą ta­len­tų kal­vę.

B. Gar­ba­čiaus­kas ga­li ne­sus­to­da­mas kal­bė­ti apie tai, kad Juil­liar­das yra aukš­čiau­sio ly­gio pa­sau­lio mo­kyk­la. Stu­den­tus mo­kė pro­fe­so­riai iš vi­so pa­sau­lio. Pa­vyz­džiui, ang­lų, ita­lų, vo­kie­čių ir pran­cū­zų dik­ci­jų dai­ni­nin­kus mo­kė pro­fe­so­riai pa­rink­ti iš ati­tin­ka­mų ša­lių.

Mo­kyk­lo­je bu­vo sta­to­ma ope­ra, ku­rią re­ži­sa­vo žy­mus re­ži­sie­rius iš Ar­gen­ti­nos. Jis pu­sę me­tų, kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį at­skris­da­vo iš Ar­gen­ti­nos vien tam, kad ga­lė­tų ruoš­ti mo­ki­nius.

„Jei Juil­liar­dui pa­tin­ka konk­re­tus re­ži­sie­rius, pa­da­ro­ma vis­kas, kad jį pri­si­vi­lio­tų: ap­mo­ka­mi bi­lie­tai, vieš­bu­tis... At­ro­do, Niu­jor­kas di­džiu­lis, ne­gi ne­ga­li­ma iš 8 mi­li­jo­nų žmo­nių ką nors pa­rink­ti, bet ne. Tai aukš­čiau­sias mo­kyk­los ly­gis“, – ža­vi­si Ber­nar­das.

Ame­ri­ka daug me­tų ne­tu­rė­jo kla­si­ki­nio me­no mo­kyk­los, no­rin­tie­ji jį stu­di­juo­ti ame­ri­kie­čiai vyk­da­vo į Eu­ro­pos ša­lis. Juil­liar­das sie­kė už­pil­dy­ti šią spra­gą.

Baig­da­mas mo­kyk­lą vai­ki­nas su­ren­gė sa­vo so­li­nį kon­cer­tą Lin­kol­no me­nų cent­re pa­čia­me Juil­liar­de. Ten dai­nuo­ti bu­vo B. Gar­ba­čiaus­ko sva­jo­nė nuo pat vai­kys­tės. Sva­jo­nė iš­si­pil­dė.

Kon­cer­tą su­ren­gė pa­ti mo­kyk­la – dai­ni­nin­kui nie­ko pa­čiam ne­rei­kė­jo da­ry­ti. Bu­vo pa­si­rū­pin­ta vis­kuo – nuo rek­la­mi­nių pla­ka­tų iki pub­li­kos, iki smulk­me­nų iš­pil­dy­ti vi­si pa­gei­da­vi­mai, nuo to­kių, kur tu­rė­tų sto­vė­ti for­te­pi­jo­nas ar kaip jis tu­ri bū­ti ati­da­ry­tas.

„Aš tik atė­jau ir ga­lė­jau jaus­tis kaip žvaigž­dė – vis­kas pa­ruoš­ta. Tai la­bai iš­le­pi­na“, – šyp­te­li.

Ne­pa­kak­da­vo 12 va­lan­dų

Pa­sak jo, no­rint tap­ti pla­čiai ži­no­mu at­li­kė­ju Niu­jor­ke vien ge­rai dai­nuo­ti ne­pa­kan­ka. „Rei­kia vi­sur ei­ti, da­ly­vau­ti, vi­sur pa­sa­ky­ti, kas esi, ne­bi­jo­ti pa­spaus­ti ran­ką, su­si­pa­žin­ti. Kar­tais rei­kia ir ne­mie­go­ti, nuei­ti į ko­kį ren­gi­nį, nes pa­žin­tys la­bai svar­bios. Dai­ni­nin­kams ne­leng­va pra­si­muš­ti ir Lie­tu­vo­je – be pa­stan­gų nie­ko ne­bus, tu­ri įdė­ti daug sa­vęs“, – var­di­ja sėk­mės for­mu­lę.

Niu­jor­ke vai­ki­nas mo­kė­si tri­jo­se mo­kyk­lo­se vie­nu me­tu: stu­di­ja­vo dai­na­vi­mą Jul­liar­de, lan­kė ka­ta­li­kiš­ką gim­na­zi­ją ir nuo­to­li­niu bū­du mo­kė­si Šiau­lių S. Dau­kan­to gim­na­zi­jo­je, nes la­bai no­rė­jo gau­ti lie­tu­viš­ką vi­du­ri­nės mo­kyk­los dip­lo­mą. „Lie­tu­viš­ką iš­si­la­vi­ni­mą la­bai sau­go­jau. Lie­tu­vy­bė man la­bai svar­bi“, – paaiš­ki­na.

Ber­nar­das kel­da­vo­si 6 va­lan­dą ry­to, o mie­go­ti ei­da­vo apie 2 va­lan­dą. Nes­pė­da­vo į 12 va­lan­dų, rei­kė­jo dau­giau. Vie­nin­te­lė lais­va sa­vai­tės die­na bū­da­vo sek­ma­die­nis, tuo­met pra­mie­go­da­vo iki pie­tų.

„Su­si­kau­piau ir pa­sa­kiau sau – da­bar gy­ve­ni­me tu­riu to­kią ga­li­my­bę ir ne­ga­liu jos nu­trauk­ti. Vis­kas pri­klau­so nuo ma­nęs, man pa­lik­ta at­sa­ko­my­bė. Da­riau vis­ką, kad su­si­tvar­ky­čiau. Ma­nau, pa­vy­ko“, – svars­to.

Ber­nar­das iš­mo­ko su­si­pla­nuo­ti lai­ką: jei pus­va­lan­dį va­žiuo­da­vo trau­ki­niu, steng­da­vo­si pa­mie­go­ti, o grį­žęs vėl pul­da­vo prie dar­bų. Kiek­vie­na mi­nu­tė jam bu­vo svar­bi.

Sun­kiau­siais mo­men­tais vi­suo­met pa­lai­ky­da­vo tė­vai. Nors ir bū­da­vo sep­ty­nių va­lan­dų skir­tu­mas, vai­ki­nas ras­da­vo ga­li­my­bę su­si­skam­bin­ti. Daž­niau­siai tai bū­da­vo vi­dur­nak­tį – Lie­tu­vo­je bū­da­vo 6 ry­to, tė­vai ruoš­da­vo­si į dar­bą, o sū­nus baig­da­vo die­ną.

Mo­ky­to­jų komp­li­men­tai – kas­dien

„Kon­ku­ren­ci­ja Juil­liar­de tarp dai­ni­nin­kų bu­vo, bet vi­si ap­si­me­tė, kad jos ne­bu­vo“, – šyp­te­li lie­tu­vis. Su­sid­rau­gau­ti su bend­ra­moks­liais jam pa­vy­ko ga­na leng­vai. Bu­vo vi­siems la­bai at­vi­ras, sten­gė­si su­si­pa­žin­ti – pa­ts ėjo bend­rau­ti, ne­lauk­da­mas, kol kas nors prie jo prieis.

Ar tarp dau­gy­bės ta­len­tin­gų, me­niš­kų jau­nuo­lių ne­ki­lo grės­mė pra­ras­ti sa­vo in­di­vi­dua­lu­mą? Ber­nar­das pur­to gal­vą. Kla­si­ki­nio me­no mo­kyk­lo­je ra­šan­čių sa­vo mu­zi­ką bu­vo ma­žai – bū­tent tuo jis tarp vi­sų iš­si­sky­rė, bend­ra­moks­liai no­rė­da­vo pa­si­šne­kė­ti. Ma­da ir sti­lius B. Gar­ba­čiaus­kui – na­tū­ra­lus ins­tink­tas, tad daug kas prieš kon­cer­tus jo klaus­da­vo pa­ta­ri­mų, pra­šy­da­vo kar­tu nuei­ti ap­si­pirk­ti.

„Ne­no­riu skam­bė­ti egois­tiš­kai, bet gal dau­giau ki­ti iš ma­nęs no­rė­da­vo pa­si­sem­ti, nei aš iš ki­tų“, – svars­to.

Pa­lai­ky­mas – vie­nas ryš­kiau­sių jaus­mų, įsi­mi­nu­sių Juil­liar­de. Mo­ky­to­ja kas­dien B. Gar­ba­čiaus­kui kar­to­da­vo, kad jis yra la­bai ta­len­tin­gas, bus di­džiau­sia pa­sau­lio žvaigž­dė, o bai­gus mo­kyk­lą po ko­jo­mis kris ro­žės.

„Ma­nau, taip sa­ky­da­vo ir vi­siems ki­tiems. Mo­ky­to­jai steng­da­vo­si mus įkvėp­ti. Fan­tas­tiš­ka, kai ži­nai, kad jie lin­ki tau tik ge­ro. Ne­rea­lus jaus­mas, kai tai sa­ko kiek­vie­ną die­ną. Ta­da ir pa­ts tuo pa­ti­ki“, – kal­ba B. Gar­ba­čiaus­kas. Jis įsi­ti­ki­nęs – mo­kyk­la ne steng­da­vo­si iš­sem­ti, o at­virkš­čiai – vi­sus pri­pil­dy­ti.

Kny­ga apie Niu­jor­ką

„Niu­jor­kas – in­di­vi­dua­ly­bių ir as­me­ny­bių mies­tas! Nors sa­ko, kad ten nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio, kaip esi ap­si­ren­gęs, iš tie­sų vi­si la­bai į tai žiū­ri. Aš vi­sa­da ei­da­mas į mies­tą pa­gal­vo­da­vau, ko­kius ba­tus ap­siau­ti ar ko­kias kel­nes mū­vė­ti. Į Niu­jor­ko gat­ves žmo­nės ei­na kaip į kar­na­va­lą. Ry­te va­žiuo­jant met­ro ma­tai, kaip mo­te­rys da­žo­si, šu­kuo­ja­si – vi­si ruo­šia­si tam kar­na­va­lui“, – pa­sa­ko­ja Ber­nar­das.

„Esu vi­siš­kai pa­mi­šęs dėl Niu­jor­ko!“ – pri­si­pa­žįs­ta. Bū­tent mei­lė mies­tui jį įkvė­pė leis­ti ke­lio­nių gi­dą apie Niu­jor­ką. Gi­mė min­tis lie­tu­vių kal­ba pa­ra­šy­ti kny­gą, ku­rio­je bū­tų ne vien pli­ka is­to­ri­ja ar su­ra­šy­ti lan­ky­ti­ni mu­zie­jai, bet per žmo­nes at­skleis­ta Niu­jor­ko dva­sia, gy­ve­ni­mo bū­das.

Kny­gai iliust­ruo­ti vai­ki­nas il­gai ir kruopš­čiai in­ter­ne­te ieš­ko­jo tin­ka­mo fo­tog­ra­fo. At­ra­do tuo me­tu fo­tog­ra­fi­ją stu­di­ja­vu­sią, ta­čiau jau ži­no­mą fo­tog­ra­fę Har­riet De­dam. Pa­ra­šė jai laiš­ką pri­sta­ty­da­mas sa­vo pro­jek­tą ir ga­vo tei­gia­mą at­sa­ky­mą. Šiuo me­tu fo­tog­ra­fė dir­ba BBC, jos do­ku­men­ti­nės žur­na­lis­ti­kos nuo­trau­kas spaus­di­na to­kie lei­di­niai kaip „The New York Ti­mes“.

Ber­nar­das at­lie­ka ir žur­na­lis­ti­nį dar­bą – sa­vo kny­gai kal­bi­na žmo­nes, ku­rie ga­lė­tų at­skleis­ti įvai­rias Niu­jor­ko spal­vas. Juos at­ran­da met­ro sto­ty­je, me­no pa­ro­do­se, šo­kio spek­tak­liuo­se, ope­ro­je, mo­kyk­lo­je... Vi­sur.

Pa­vyz­džiui, met­ro at­krei­pė dė­me­sį į ypač ori­gi­na­liai, ryš­kiai ap­si­ren­gu­sią mo­te­rį. Už­kal­bi­nus paaiš­kė­jo, kad ji gar­si ga­le­ri­nin­kė, me­ni­nin­kė. Ji pri­sta­tė Niu­jor­ko ga­le­ri­jas.

Šo­kio spek­tak­ly­je pa­ma­ty­tų įspū­din­gų šo­kė­jų jis lau­kė va­lan­dą po pa­si­ro­dy­mo, kad ga­lė­tų su­si­tar­ti po­kal­biui. „Kny­gos ra­šy­mas pri­me­na žve­jy­bą ir me­džiok­lę. Rei­kia gau­dy­ti zui­kius. Tai bus as­me­ny­bių kny­ga“, – pa­ti­ki­na.

Prie ke­lio­nių gi­do pri­si­dė­jo ir gar­siau­sias Ame­ri­kos lie­tu­vis, me­ni­nin­kas Jo­nas Me­kas. Jis ­pa­sa­kos apie Niu­jor­ką sa­vo aki­mis. Su J. Me­ku Ber­nar­das vy­ko į jo poe­zi­jos skai­ty­mus. Sa­lė bu­vo sau­sa­kim­ša, ne­bu­vo net kuo kvė­puo­ti. „Žmo­gus – jau­nys­tė!“ – api­bū­di­na 93 me­tų me­ni­nin­ką Ber­nar­das.

Mu­zi­ka Niu­jor­ke – baž­ny­čio­je ir met­ro

Ką pa­ma­ty­ti Niu­jor­ke? Ber­nar­das pa­ta­ria – tie­siu tai­ky­mu į džia­zo ra­jo­ną Green­wich Vil­la­ge. Nep­ra­leis­ti Lin­kol­no me­nų cent­ro. Už­suk­ti į pra­ban­gų So­ho ra­jo­ną, gar­sė­jan­tį ma­da, ma­žo­mis par­duo­tu­vė­lė­mis, aust­rių ir šam­pa­no ba­rais.

Re­ko­men­duo­tų is­to­ri­nį Har­le­mo ra­jo­ną, ku­ria­me su­kles­tė­jo hip­ho­po kul­tū­ra, pra­si­dė­jo džia­zo re­ne­san­sas, jis pla­čiai ži­no­mas kaip af­roa­me­ri­kie­čių kul­tū­ros bei vers­lo cent­ras. Har­le­me pa­ta­ria už­suk­ti į baž­ny­čią pa­klau­sy­ti gos­pe­lo cho­ro.

„Žmo­nės plo­ja, dai­nuo­ja, šo­ka – net ne­si­jau­ti kaip baž­ny­čio­je. Kaip fil­muo­se. Ten gy­vai pa­jau­ti tą emo­ci­ją, gal­vo­ji – va čia tai yra ti­kė­ji­mas, dva­sios ap­si­reiš­ki­mas“, – ža­vi­si Ber­nar­das.

„Bū­ti­nai va­ži­nė­ti met­ro, nes ten po­že­mi­nė „un­derg­rou­do“ kul­tū­ra – žmo­nės gro­ja, dai­nuo­ja ir šo­ka. Rei­kia ne­bi­jo­ti smar­vės, nes tai tik­ra­sis Niu­jor­kas – jis smir­din­tis, bet gy­vas, ne vi­sa­da šva­rus, bet la­bai bo­he­miš­kas“, – kal­ba Ber­nar­das.

Met­ro jam dai­nuo­ti ne­te­ko, nes Juil­liar­do stu­den­tams drau­džia­ma dai­nuo­ti bet kur. „Bi­jo­jom, kad iš mo­kyk­los neiš­mes­tų, to ne­da­rėm. Bet jei man bū­tų rei­kė­ję, aš mie­lu no­ru bū­čiau su­ti­kęs, pa­si­ra­šau avan­tiū­roms“, – juo­kia­si.

Rei­kia bels­tis, kad ati­da­ry­tų

Bai­gęs stu­di­jas Niu­jor­ke vai­ki­nas grį­žo ato­sto­gau­ti į gim­tuo­sius Šiau­lius. Rugp­jū­tis bu­vo dar­bin­gas – in­ten­sy­viai ruo­šė­si so­li­niam kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tui Vil­niu­je. Pra­ban­gia­me sos­ti­nės vieš­bu­ty­je su­si­rin­ko aš­tuo­nias­de­šimt kvies­ti­nių sve­čių – dip­lo­ma­tų, vers­lo ir me­no pa­sau­lio at­sto­vų, ar­ti­mų­jų, drau­gų ir mo­ky­to­jų.

B. Gar­ba­čiaus­kas dė­ko­jo sa­vo rė­mė­jams ir drau­gams už pa­gal­bą. Tūks­tan­čius do­le­rių kai­nuo­jan­čias stu­di­jas lie­tu­viui fi­nan­sa­vo pa­ts uni­ver­si­te­tas, ta­čiau pri­rei­kė di­de­lių in­ves­ti­ci­jų moks­lams ka­ta­li­kiš­ko­je gim­na­zi­jo­je ir gy­ve­ni­mui Niu­jor­ke. Už nuo­pel­nus mu­zi­kos sri­ty­je gar­si­nant Lie­tu­vą šie­met kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis dai­ni­nin­kui sky­rė var­di­nę sti­pen­di­ją.

„Vis­kas rei­ka­lau­ja di­de­lių in­ves­ti­ci­jų. Dėl sti­pen­di­jų krei­piau­si į įvai­riau­sius fon­dus, vi­siems pa­sa­ko­jau, kas toks esu. At­si­ra­do daug ge­rų žmo­nių, la­bai pa­dė­jo Aust­ra­li­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nė. Vi­sa­da sa­kau – rei­kia bels­tis, kad kaž­kas tas du­ris ati­da­ry­tų. Bu­vo žmo­nių, ku­rie jas ati­da­rė“, – džiau­gė­si B. Gar­ba­čiaus­kas.

Rug­sė­jis jam – ap­si­spren­di­mo lai­ko­tar­pis. Ber­nar­das tu­ri nu­tar­ti, ku­rio­je mo­kyk­lo­je to­liau tęs­ti mu­zi­kos stu­di­jas. „Gal­vo­ju apie ki­tus laip­tus, apie ki­tas ga­li­my­bes. Jul­liar­das man daug kur at­vė­rė du­ris. Da­bar pa­ga­liau jau aš ga­liu rink­tis. Tai ge­ras jaus­mas“, – šyp­te­li. Stu­di­juo­ti jam siū­lo aka­de­mi­jos Niu­jor­ke ir Los An­dže­le, yra ke­li pa­si­rin­ki­mai Eu­ro­po­je.

Du­rys ve­ria­si to­liau – bend­ra­dar­biau­ti jį pa­kvie­tė „War­ner Bros“ ir „Co­lum­bia Re­cords“ vy­riau­sia­sis pro­diu­se­ris Da­vi­das Kahne’as, so­lis­to au­to­ri­nių dai­nų al­bu­mas tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti ki­tų me­tų pa­bai­go­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

ATOS­TO­GOS: Po stu­di­jų Niu­jor­ke dai­ni­nin­kas Ber­nar­das Gar­ba­čiaus­kas grį­žo ato­sto­gau­ti į gim­tuo­sius Šiau­lius, čia lei­do lai­ką su tė­vais, ar­ti­mai­siais ir drau­gais.

As­me­ni­nės nuo­tr.

DIP­LO­MAS: Šie­met Ber­nar­das Gar­ba­čiaus­kas bai­gė „Juil­liard School Pre-Col­le­ge“ – jis vie­nin­te­lis lie­tu­vių dai­ni­nin­kas bai­gęs šią pres­ti­ži­nę JAV me­no mo­kyk­lą.

LAIS­VA­LAI­KIS: Nors gy­ven­da­mas Niu­jor­ke ir be­si­mo­ky­da­mas tri­jo­se mo­kyk­lo­se Ber­nar­das tu­rė­jo ne­daug lais­va­lai­kio, sten­gė­si pa­žin­ti mies­tą. Nuot­rau­ko­je – pa­si­vaikš­čio­ji­mas su drau­gės šu­niu­kais sa­vait­ga­lį So­ho ra­jo­ne, Man­hata­ne.

DRAU­GAI: Ge­gu­žę ap­lan­ky­ti Ber­nar­do iš Lie­tu­vos at­skri­do jo drau­gė Rim­gai­lė.

KON­CER­TAS: Ber­nar­das Gar­ba­čiaus­kas ant rau­do­no ki­li­mo po sa­vo so­li­nio kon­cer­to Lin­kol­no Me­nų cent­re, „The Juil­liard School“, Mor­se sa­lė­je (Mor­se Hall).

NIU­JOR­KAS: Niu­jor­ku Ber­nar­das Gar­ba­čiaus­kas su­si­ža­vė­jo vos tik at­vy­kęs, tai įkvė­pė pa­ra­šy­ti kny­gą – ke­lio­nių gi­dą lie­tu­vių kal­ba apie Niu­jor­ką.

AS­ME­NY­BĖS: Ruoš­da­mas gi­dą apie Niu­jor­ką Ber­nar­das Gar­ba­čiaus­kas bend­ra­dar­biau­ja su lie­tu­vių kil­mės JAV fil­mų kū­rė­ju, me­ni­nin­ku Jo­nu Me­ku.

PRA­DŽIA: Vos tik at­vy­kęs į Niu­jor­ką Ber­nar­das nu­si­fo­tog­ra­fa­vo vie­nu mies­to sim­bo­liu va­di­na­mo­je Ti­mes Squa­re aikš­tė­je, ku­rio­je spin­di ži­no­miau­sios, di­džiau­sios ir ryš­kiau­sios rek­la­mos.

Die­go PA­LO­MI­NO nuo­tr.

TA­LEN­TAS: Niu­jor­ke dai­ni­nin­kas Ber­nar­das Gar­ba­čiaus­kas tarp bend­ra­moks­lių Juil­liar­de iš­si­sky­rė be tik tuo, jog pa­ts ku­ria mu­zi­ką, bet ir sti­liaus po­jū­čiu.