Atsisveikinimas su litu – „Laiko mašinoje“

Atsisveikinimas su litu – „Laiko mašinoje“

LITO ISTORIJOS (4)

Atsisveikinimas su litu – „Laiko mašinoje“

Kuo susiję lietuviški pinigai ir liūtas? Kiek kainavo vaiko išpirka iš nelaisvės? Kokie pinigai šaipėsi iš lenkų? Įdomūs istoriniai faktai apie Lietuvoje įvairiais laikmečiais cirkuliavusius pinigus papasakoti knygoje „Laiko mašina“. Ją atsisveikinimo su nacionaline valiuta proga šiemet išleido Šiaulių bankas.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Knygos priešistorė – finansinės ataskaitos

Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė pasakoja, jog knygos priešistorė – privalomos banko metinės finansinės ataskaitos.

Anksčiau jas reikėjo pateikti ne tik internete, bet ir spausdinti. Banko darbuotojai sugalvojo ataskaitas pagyvinti: vieną dalį skyrė banko veiklos apžvalgai, kitą – edukacijai apie lietuviškus pinigus, vertybinius popierius, obligacijas. Leidinys nemokamai buvo platinamas banko filialuose.

„Kitais metais turėsime eurą, litas, kaip nacionalinė valiuta, baigia savo gyvenimą, todėl kilo idėja parengti atskirą knygą. Tai tarsi atsisveikinimas su litu“, – sakė D. Grikšienė.

Knyga skirta plačiai auditorijai, suprantama net moksleiviams. Knygoje apžvelgta, kokie pinigai cirkuliavo Lietuvos teritorijoje per visą šalies gyvavimą.

1000 egzempliorių tiražu išleista knyga yra reprezentacinis banko leidinys. Ji dovanojama banko klientams, svečiams, darbuotojams už gerą darbą.

Knygos konsultantas – istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius. Leidinyje naudoti Pinigų muziejaus rinkinių eksponatų atvaizdai, iliustruota banknotų, monetų fotokopijomis, yra su pinigais susijusių karikatūrų, senoviškų monetų kaldinimo prietaisų piešinių.

Žmogaus santykis su pinigais

Knygos pavadinimas „Laiko mašina“ – tarsi kelionė per istoriją, kurios palydovai yra pinigai. D. Grikšienė sako, jog knygoje stengtasi parodyti žmogaus santykį su pinigais. Knyga suskirstyta į skyrius pagal istorinius periodus. Jų pabaigoje yra pasaulio įvykių apžvalga, kas vyko paraleliai tuo laikotarpiu.

Pavyzdžiui, kai sovietmečiu Lietuvoje cirkuliavo rubliai, 1958 metais Danijoje pristatoma „Lego“ kaladėlė, 1962 metais Anglijoje sukuriamas pirmasis filmas apie Džeimsą Bondą, o 1971-aisiais Japonijoje išrandamas kišeninis kalkuliatorius.

Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra pinigų vertės apžvalga – kas ir kiek tuo metu Lietuvoje ir pasaulyje kainavo. „Taip lengviau įsivaizduoti, kad daiktų vertė per laiką yra labai kintanti“, – pažymi D. Grikšienė.

Galima palyginti, jog XVI–XVII amžiuje žmogaus dienos darbas su darbiniu gyvuliu kainavo 1,5 grašio, o vyriškų batų pora – 16 grašių. Sovietmečiu loterijoje, kurios bilietas kainavo 25 kapeikas, buvo galima laimėti automobilį „Volga“, įprastai vertą apie 100 vidutinių mėnesio atlyginimų.

Lietuvoje cirkuliavo portugalai

D. Grikšienė atkreipia dėmesį, jog knygoje yra daug įdomių faktų apie pinigus.

Ankstyvieji lietuviški pinigai – pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai – lietuviški ilgieji. Jų vertė matuojama ant jų išspaustų griovelių skaičiumi.

XIV amžiaus pabaigoje nukaldintos pirmosios lietuviškos monetos vadinamos denarais. Ant pačių pirmųjų monetų pavaizduoti krikščioniški simboliai – liūtas ir erelis. Tik vėliau atsirado Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius ir raitelis su kalaviju (Vytis).

Portugalas – Lietuvoje cirkuliavęs pinigas, 10 dukatų vertės moneta, atitinkanti 400 sidabrinių grašių. Didžiausia sidabrinė moneta Lietuvoje buvo taleris, cirkuliavusi LDK kunigaikščio Žygimanto Augusto laikais.

Knygoje aiškinama pinigų satyrinių trečiokų pavadinimo kilmė. Mikalojaus Radvilos Juodojo laikais buvo juokiamasi iš Lenkijos. 1565–1566 metais jie kaldinti kaip protestas prieš lenkų siekius prijungti LDK prie Lenkijos. Šios monetos Lenkijoje sukėlė pasipiktinimo bangą.

Pinigų klastotojai senaisiais laikais buvo griežtai baudžiami – sudeginant be jokio pasigailėjimo. Yra duomenų, jog vienas lietuvis buvo išvirtas.

Tarpukariu Šiauliai buvo vienas iš brangiausių miestų.

Dabar funkcionuojantis, labiausiai apsaugotas banknotas yra 100 litų. Jis turi daugiausiai apsaugos ženklų.

Pabaigoje – lietuviški eurai

„Knyga leidžia suprasti, kad Lietuva buvo tranzito kelyje. Joje cirkuliavo daugelio šalių pinigai. Vystantis civilizacijoms natūraliai keitėsi piniginis vienetas, atsiskaitymo priemonės. Perėjimą prie euro taip pat reikėtų vertinti kaip vystymąsi, žingsnį tolyn“, – sakė D. Grikšienė.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, todėl knygos pabaigoje pristatyti lietuviški eurai. Iš įvairių siūlytų objektų, tarp kurių buvo Katedra, Gedimino pilis, Šv. Onos bažnyčia, buvo pasirinktas Vytis, su kuriuo Lietuva identifikuojama šimtmečius.

„Kas bus poryt, po eurų?“ – klausia knygos sudarytojai epiloge. Svarsto, galbūt juos pakeis elektroniniai pinigai ar sparčiai populiarėjantys bitkoinai.

„Galbūt visuomenė išras būdą, kaip klestėti visiškai atsisakius pinigų. O gal grįšime prie ištakų, ir tvirčiausia pasaulio bei galaktikos valiuta vėl taps kriauklės, grūdai, žvėrelių kailiai ir gintaro gabaliukai“, – rašo sudarytojai. Pamatysime. Istorija rodo, kad įmanoma viskas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

POŽŪRIS: „Knyga leidžia suprasti, kad Lietuva buvo tranzito kelyje. Joje cirkuliavo daugelio šalių pinigai“, – sakė Daiva Grikšienė.

TURINYS: Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė pasakoja, jog kiekvieno knygos „Laiko mašina“ skyriaus pabaigoje yra pinigų vertės apžvalga – kas ir kiek tuo metu Lietuvoje ir pasaulyje kainavo.

PUSLAPIS: Knygoje aprašyti patys pirmieji LDK cirkuliavę pinigai – Černogovo sidabriniai lydiniai (grivinos), lietuviški ilgieji.

VERTĖ: Knyga „Laiko mašina“ (Pinigų istorija) pati tapo retenybe – reprezentacine knyga  neprekiaujama.