Naujausios
Apie Lietuvą, kuriai daugiau nei tūkstantis metų
Kražių kolegijoje apie keturias valandas kalbėjo Londono Metropolitano universiteto lektorius Aivaras Lileika. Pranešėjas, universitete skaitantis paskaitas apie informacines technologijas, Kražiuose pasakojo tų technologijų pagalba rastą ir sukauptą informaciją apie Lietuvą, kuriai kur kas daugiau negu tūkstantis metų ir kuriai iš tikrųjų reikėtų vadintis garbingu Sarmatijos vardu.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Minime kažkokių žmogžudžių gaujos atėjimą“
Pasak paskaitininko, yra mažoji ir didžioji tikrovė. Didžiausia bėda, kad mes gyvename mažosiose tikrovėse.
Kas yra istorija? Tiesė, datos, skaičiai, interpretacijos. Einšteinas kažkada sakė, jog faktams nepatvirtinus teorijos, reikia keisti faktus. Istorinius faktus keičia dvi jėgos: religija ir politika. Šioms jėgoms įsikišus, vietoj istorinės tiesės atsiranda istorinė kreivė.
A. Lileika klausė, kiek metų minėjo Kražiai. Muziejininkas Edvardas Dirmeikis atsakė — 755 metus. O artimiausiam piliakalniui šalia Kražių mažiausiai keturi tūkstančiai metų. Tą liudija archeologiniai radiniai. „Ką tuomet švenčia Kražiai, Klaipėda, Šilutė, kitos vietovės? Sakykime tiesiai šviesiai — minime kažkokių žmogžudžių gaujos atėjimą į mūsų žemes plėšti, reketuoti, nusikaltėlių “žygdarbių“ paminėjimą kronikose“, — tvirtino Aivaras Lileika, silpnų nervų, religingus žmones perspėjęs iš karto pasirūpinti validoliu ir valerijonu.
Sarmatija paremta „motinų valdžia“
Pranešėjas pateikė gausybę faktų ir samprotavimų apie visos žmonijos ir Lietuvos praeitį.
Pirmieji žmonės po pasaulį išplito iš Afrikos. Į Europą trijų genetinių tipų žmonės pateko maždaug prieš 40 tūkstančių metų. Vieni buvo finougrai, o kiti — sarmatai. A. Lileika sakė, jog VI amžiuje prieš Kristų dabartinėje Turkijoje išplito žemdirbystė bei puodų gamyba, susiformavo ir Sarmatija. Žemėlapiuose iki XVII amžiaus žemė nuo „marių iki marių“, sutampanti su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorija, vadinta Europine Sarmatija, o Baltijos jūra — Sarmatų jūra.
Sarmatija buvo paremta „motinų valdžios“ — matriarchaline santvarka. A. Lileika citavo Karlą Jungą, teigusį, jog tik moterys sukuria kūrinį, turintį išliekamąją vertę. Tas kūrinys — vaikas. Jei moterys nustotų gimdyti, žmonija taptų abstrakcija. Vyrai matematiškai mąsto, regi vizijas, bet su tikrove tai neturi nieko bendra. Todėl, norėdami pasirodyti esantys reikalingi, jie sugeba tik kurti problemas. Pranešėjas vardijo tiek daug moterų galimybių, pranašumų (dėl moterų turime namus, drabužius, ugnį ir panašiai), jog už nugaros pasigirdo spėliojimai, ar tik ponas Lileika nebus smarkiai linkęs į feminizmą, o gal — ir tikras feministas.
Plintant krikščionybei, Sarmatija su savo matriarchaline santvarka mažėjo, kol galiausiai užsibaigė Žemaitijoje.
Lektorius apgailestavo, kad A. Šapokos „Lietuvos istorijoje“ yra vos keli puslapiai, skirti priešistorei. Tai esą neteisinga, ir tokią situaciją būtina pakeisti. Beje, toje pačioje istorijoje A. Lileika rado žinių, jog Lietuva senesnė už oficialiai minimą datą — 1009 metus.
Rėmėsi žemėlapiais
Aivaras Lileika pasakojo, jog jam iš pradžių nelabai sekėsi rasti žinių apie senesnę negu oficialioji Lietuvos istorija. Tačiau, panaudojus paieškai Sarmatijos pavadinimą, ledai pajudėjo labai smarkiai.
A. Lileika savo pasakojime daugiausia rėmėsi žemėlapiais. Radęs Klaudijaus Ptolemėjaus II amžiaus žemėlapį, nubraižė Sarmatijos ribas. Lektoriaus nuomone, tos ribos idealiai sutampa su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ribomis.
Žemėlapių su Sarmatijos žodžiu Aivaras Lileika aptiko ir daugiau. Jis teigė atradęs ir pirmojo Prūsijos vyskupo Kristijono kroniką, kurioje aprašytos Sarmatijos ribos, nors yra mokslininkų, kurie tvirtina, jog tokia kronika iš viso neegzistuoja.
Vatikano archyvuose Aivaras Lileika teigia radęs faktų, jog Lietuvos karalius Mindaugas buvo atsimetęs nuo krikščionybės. Tokią žinią patvirtino popiežius nuncijus, 1261 metais atvykęs į Lietuvą ir ištyręs situaciją.
Baltai — sarmatai?
Lietuvoje yra tikrai ne vienetai pritariančių Sarmatijos idėjai, gilesnių negu žinome, savų ištakų ieškojimui.
Sarmatijos šalininkai baltus tapatina su sarmatais. Jų teigimu, yra daug panašumų išlikusiuose baltų ir sarmatų ginkluose bei papuošaluose. Pavyzdžiui, sarmatų papuošaluose iškalti kryžiai savo forma panašūs į Žemaitijos kalvių kryžius, ir vienų, ir kitų naudojami tie patys šerno ir sakalo totemai. Panašūs naudoti rašmenys, simboliai. Gedimino stulpai beveik tokie patys, kaip sarmatų vadovo ženklas.
Tik sarmatams bei baltams būdinga mirusiuosius laidoti su žirgais. Toks pat jų pasaulio suvokimas (Gyvenimo medis, simbolizavęs trejybę: dangų, žemę ir požemį, arba — praeitį, dabartį ir ateitį). Identiška sarmatų ir baltų gyvenviečių statyba, išdėstymas bei puošyba.
Šie ir dar daugelis panašumų bei sutapimų, Sarmatijos šalininkų teigimu, leidžia daryti prielaidą, kad lietuviai ir europiniai sarmatai — ta pati tauta.
Supurtė smegenis
Paklausyti Londono Metropolitano universiteto lektoriaus Aivaro Lileikos paskaitos apie Lietuvos istorijos šaknis į Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centrą buvo susirinkusi marga auditorija — nuo moksleivių iki pagyvenusių kražiškių. Todėl ir paskaitos vertinimai — nevienodi.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moteris, nenorėjusi sakyti savo pavardės, paskaitoje neišbuvo nė pusvalandžio. Išėjo todėl, kad dauguma faktų jai pasirodė nesuprantami, o pats pateikimas — kartais ir įžeidžiantis. Ypač moteriai užkliuvo religiniai dalykai.
Kražių gimnazijos direktorė Rita Andrulienė paskaita liko labai patenkinta. „Nedažnai galima išgirsti tai, ką išgirdau. Ilgai mąsčiau. Paskaita supurtė smegenis“.
SARMATIJA: Aivaras Lileika, Londono Metropolitano universitete skaitantis paskaitas apie informacines technologijas, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre kalbėjo apie Lietuvos ir visos žmonijos praeitį, tvirtindamas, kad Lietuvai tikrai kur kas daugiau negu tūkstantis metų ir kad iš tikrųjų mūsų šaliai vertėtų vadintis garbingu Sarmatijos vardu.
Autorės nuotr.
ŽEMĖLAPIS: Klaudijaus Ptolemėjaus II amžiuje nubraižytame žemėlapyje pažymėta Sarmatija. A. Lileikos teigimu, Sarmatijos ribos sutampa su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribomis.
Wikipedia nuotr.