Tatuiruotės tampa saviraiškos priemone

Ta­tui­ruo­tės tam­pa sa­vi­raiš­kos prie­mo­ne

Pas­ta­ruo­ju me­tu vis dau­giau žy­mių žmo­nių sa­vo kū­ną puo­šia di­de­lė­mis ta­tui­ruo­tė­mis. Jų pa­vyz­džiu se­ka ir jau­nuo­liai. Anks­čiau lie­tu­vai­čiai rink­da­vo­si ta­tui­ruo­tes ma­žiau pa­ste­bi­mo­se vie­to­se, da­bar jos tam­pa sa­vi­raiš­kos prie­mo­ne ir no­ri­si, kad pie­ši­nį ma­ty­tų vi­si. Apie ta­tui­ruo­čių ma­dą kal­ba­mės su Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­sio sa­lo­no „To­te­mas Tat­too“ ta­tui­ruo­čių meist­re Si­mo­na Ra­ma­naus­kie­ne-Cher­ry.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ta­tui­ruo­tės at­vi­rė­ja

Ei­li­nė be­si­bai­gian­čios va­sa­ros die­nos po­pie­tė. Ta­tui­ruo­čių sa­lo­ne plu­ša vi­si trys meist­rai. Vie­nai mer­gi­nai meist­ras gra­ži­na ran­ką, ki­tai – nu­ga­rą. Si­mo­na su­si­kau­pu­si prie vai­ki­no rie­šo – da­ro ta­tui­ruo­tę tau­ti­nės juos­tos mo­ty­vais. Tai šiuo me­tu vie­na iš po­pu­lia­res­nių ta­tui­ruo­čių.

Nors ta­tui­ruo­tės da­ry­mas – skaus­min­gas pro­ce­sas, ta­čiau nė vie­nas sa­lo­no klien­tas neaik­čio­ja, ne­de­juo­ja, vei­duo­se kan­čios ne­ma­ty­ti, šyp­se­nos – taip pat.

Bai­gu­si dar­bą, Si­mo­na ta­tui­ruo­tę ap­vy­nio­ja ap­sau­gi­niu tvars­čiu ir, įtei­ku­si ta­tui­ruo­tės prie­žiū­ros at­min­ti­nę, iš­ly­di klien­tą.

Ta­tui­ruo­čių meist­rė pa­nei­gia nuo­mo­nę, kad di­de­lės ta­tui­ruo­tės tik da­bar ta­po po­pu­lia­rios. Jas da­ry­da­vo­si žmo­nės ir anks­čiau, ta­čiau ma­žiau ma­to­mo­se vie­to­se, to­kio­se, ku­rias ga­li­ma pa­slėp­ti po rū­bais.

„Da­bar jau­ni­mas mėgs­ta sa­ve iš­reikš­ti, no­ri, kad ta­tui­ruo­tė bū­tų ma­to­ma, to­dėl ren­ka­si at­vi­res­nes kū­no vie­tas, pa­vyz­džiui, kak­lą, plaš­ta­kas“, – sa­ko Si­mo­na.

Žmo­nes, ku­rie da­ro­si pir­mą ta­tui­ruo­tę, spe­cia­lis­tė sten­gia­si at­kal­bė­ti nuo jų to­kio­se vie­to­se, ku­rių ne­pas­lėp­si po rū­bais. Ma­da gal­būt praeis, o su ta­tui­ruo­te gy­ven­ti rei­kės dar il­gai.

Ta­tui­ruo­tes daž­niau­siai ren­ka­si 25–40 me­tų žmo­nės, kaip Si­mo­na juo­kau­ja, „pa­gy­ve­nęs jau­ni­mas“. Pa­si­tai­ko ir aš­tuo­nio­lik­me­čių. „Jei pa­si­da­rė vie­nas, ži­nok, kad tuoj ateis pu­sė kla­sės“, – sa­ko Si­mo­na. Vis­gi jau­ni­mą ri­bo­ja fi­nan­sai ir tė­vų nuo­mo­nė.

Kar­tais su duk­ro­mis da­ry­tis ta­tui­ruo­tės atei­na ir ma­mos. Ke­tu­rias­de­šimt­me­tės mo­te­rys no­ri ele­gan­tiš­kų, grakš­čių, mo­te­riš­kų ta­tui­ruo­čių.

Svar­bu ži­no­ti, ko no­ri

Ko­kios ta­tui­ruo­tės šiuo me­tu „ant ban­gos“?

Si­mo­na sa­ko, kad da­bar po­pu­lia­riau­si gam­tos mo­ty­vai: me­džiai, gė­lės, paukš­čiai, įvai­rūs gy­vū­nai, ypač vil­kai.

„Pas­ta­rų­jų me­tų la­bai po­pu­lia­ri ta­tui­ruo­tė – miš­ko si­lue­tas ap­link ran­ką. Pu­šys, nu­skren­dan­tys paukš­čiai. Ta­tui­ruo­tė ne­blo­ga, bet tiek daug kam jos no­rė­jo­si, kad net pra­dė­jom at­si­sa­ki­nė­ti, nes „skau­dė­jo“ jas da­ry­ti“, – šyp­so­si Si­mo­na.

Prieš po­rą me­tų bu­vo ypač po­pu­lia­rios man­da­los. Vi­sa­da po­pu­lia­ri iš­lie­ka or­na­men­ti­ka. Tie­sa, ji kin­ta – nuo pri­mi­ty­vių juos­tų ("trai­ba­lų") iki da­bar po­pu­lia­rių Okea­ni­jos kraš­to raš­tų.

„Or­na­men­ti­ka neį­no­rin­ga. Prie jos leng­va pri­jung­ti ki­tus pie­ši­nius, pa­bo­du­sią ga­li­ma pa­spal­vin­ti, pa­še­šė­liuo­ti“, – sa­ko Si­mo­na.

Prieš 10–15 me­tų bu­vo po­pu­lia­rūs bio­me­cha­ni­kos mo­ty­vai, kai tar­si pro pra­plėš­tą odą ma­to­si stū­mok­liai ar ki­ti me­cha­niz­mai, kau­lai.

Ir anks­čiau, ir da­bar do­mi­nuo­ja ne­spal­vo­tos ta­tui­ruo­tės.

Pa­sak ta­tui­ruo­čių meist­rų, ta­tui­ruo­tė tu­ri pa­sa­ko­ti is­to­ri­ją, to­dėl prieš atei­nant į sa­lo­ną vi­sų pir­ma rei­kia ži­no­ti, ko no­ri.

Klien­tai, ku­rie da­ro­si jau ne­be pir­mą ta­tui­ruo­tę, lai­ko­si sa­vo sti­liaus, o ne ma­dos. Su to­kiais žmo­nė­mis pa­pras­čiau­sia dirb­ti.

„Nuo pat stu­di­jos ati­da­ry­mo pra­džios ban­dėm auk­lė­ti klien­tą, kad jis su­si­pla­nuo­tų. Mes ga­li­me pa­da­ry­ti bet ką, bet žmo­gus tu­ri ži­no­ti, ko no­ri“, – sa­ko Si­mo­na.

Ta­čiau ne­re­tai už­su­ka to­kių, ku­rie no­ri „kaž­ko“. Bū­na, kad il­gai rin­kę­si pa­si­da­ro ta­tui­ruo­tę ir vė­liau gai­li­si, atei­na už­den­gi­nė­ti, per­da­ry­ti į ki­tą.

„Už­deng­ta ta­tui­ruo­tė nie­ka­da ne­bus to­kia ge­ra, to­kia ko­ky­biš­ka, kaip at­lik­ta ant šva­rios odos“, – įspė­ja Si­mo­na.

Pa­si­tai­ko ir ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų, kai klien­tas at­si­ne­ša pie­ši­nį, ku­riam at­lik­ti rei­kė­tų ko­ne tri­jų vy­rų nu­ga­rų, o no­ri ne­di­de­lės ta­tui­ruo­tės ant ran­kos.

Si­mo­na sa­ko, kad ga­li­ma ban­dy­ti kaž­ką pa­na­šaus su­kur­ti, ta­čiau ga­liau­siai nei pa­ts meist­ras, nei klien­tas ne­bus pa­ten­kin­ti. Plo­ny­tės li­ni­jos, smul­kios de­ta­lės su lai­ku pa­si­plės, pa­bluks, ir iš pie­ši­nio liks tik „klec­kas“.

Prieš da­ran­tis ta­tui­ruo­tę rei­kia ge­rai pa­mąs­ty­ti ne tik ko­kios no­ri­si, bet ar iš vi­so jos rei­kia, nes ša­lin­ti at­sieis ge­ro­kai bran­giau nei pa­ti ta­tui­ruo­tė. Pa­sak Si­mo­nos, ta­tui­ruo­čių ša­li­ni­mo ko­ky­bė vis ge­rė­ja, la­ze­riai mo­der­nė­ja, ta­čiau Lie­tu­vo­je pa­si­tai­ko gro­žio in­dust­ri­jos spe­cia­lis­tų, ku­rie tei­gia, kad ta­tui­ruo­tės vi­siš­kai šva­riai pa­ša­lin­ti neį­ma­no­ma. Už­sie­ny­je spe­cia­lis­tai pa­ša­li­na iki šva­rios odos, ta­čiau tai su­dė­tin­gas ir il­gai trun­kan­tis pro­ce­sas.

Ge­ras poil­sis – ma­žes­nis skaus­mas

Prieš ta­tui­ruo­tės da­ry­mo sean­są Si­mo­na sa­vo klien­tams pa­ta­ria ge­rai iš­si­mie­go­ti, so­čiai pa­val­gy­ti ir atei­ti ge­ros nuo­tai­kos.

„Jei ne­bū­si nu­si­tei­kęs emo­ciš­kai, la­bai skau­dės, bus sun­ku“, – įspė­ja meist­rė.

Di­des­nes ta­tui­ruo­tes pa­da­ry­ti vie­no vi­zi­to me­tu neuž­ten­ka. Vie­nas sean­sas trun­ka 2–4 va­lan­das. Tai pri­klau­so nuo klien­to. Vie­ni la­biau pa­ken­čia skaus­mą, ki­ti sun­kiai iš­tve­ria. Be to, yra vie­tų, ku­rios ypač skaus­min­gos. Tai – ran­kų, ko­jų lin­kiai, lie­mens, šo­nų sri­tis.

Sean­sas neuž­si­tę­sia ir da­rant ta­tui­ruo­tes sun­kiai priei­na­mo­se vie­to­se, kuo­met ne tik klien­tui sun­ku iš­bū­ti ne­pa­to­gio­je pa­dė­ty­je, bet ir ta­tui­ruo­to­jui su­dė­tin­ga dirb­ti.

Be­ne ne­pa­lan­kiau­sias me­tas ta­tui­ruo­tei da­ry­tis yra va­sa­ra, bet bū­tent va­sa­rą, pa­sak Si­mo­nos, sa­lo­ne di­džiau­sias ant­plū­dis. Žmo­nės ato­sto­gau­ja, ga­li dau­giau lai­ko skir­ti sau, be to, ne­rei­kia mo­kė­ti už šil­dy­mą, to­dėl dau­giau lė­šų ga­li­ma skir­ti gro­žiui.

Va­sa­rą ką tik pa­da­ry­tą ta­tui­ruo­tę rei­kia sau­go­ti nuo sau­lės spin­du­lių.

Kol ta­tui­ruo­tė ne­su­gy­ja (o tai už­trun­ka apie 10 die­nų), ne­ga­li­ma il­gai mirk­ti van­de­ny­je, kai­tin­tis sau­lė­je, so­lia­riu­me, sau­no­je. Odą bū­ti­na tep­ti spe­cia­liu kre­mu ir sau­go­ti, ne­si­ka­sy­ti, nes su ša­še­liais ga­li­ma nu­krapš­ty­ti pig­men­tą ir to­se vie­to­se liks balz­ga­nos dė­mės.

Ko­ky­biš­kai at­lik­ta ir ge­rai su­gi­ju­si ta­tui­ruo­tė gra­ži iš­lie­ka 10–15 me­tų. Vė­liau ją ga­li­ma at­nau­jin­ti: pa­ryš­kin­ti, pa­pil­dy­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

TA­TUI­RUO­TĖS: Ta­tui­ruo­čių meist­rės Si­mo­nos Ra­ma­naus­kie­nės-Cher­ry kū­ną puo­šia dau­gy­bė ta­tu­ri­ruo­čių. Nė dėl vie­nos mo­te­ris ne­si­gai­li, nes vi­sos tu­ri sa­vo is­to­ri­ją.

MO­TY­VAS: Tau­ti­nės juos­te­lės mo­ty­vas ant rie­šo – vie­na po­pu­lia­res­nių pa­sta­ro­jo me­to ta­tui­ruo­čių.

SEAN­SAS: Vie­nas ta­tui­ruo­tės da­ry­mo sean­sas trun­ka 2–4 va­lan­das.

„To­te­mas Tat­too“ nuo­tr.

MAN­DA­LA: Mo­te­rys daž­nai pa­gei­dau­ja grakš­čių, ele­gan­tiš­kų, mo­te­riš­kų ta­tui­ruo­čių. Pas­ta­ruo­ju me­tu ypač po­pu­lia­rios man­da­los.

GAM­TA: Pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­gręž­ta į gam­tą. Po­pu­lia­rūs įvai­rių au­ga­lų ir gy­vū­nų mo­ty­vai.

VIL­KAS: Vie­nas po­pu­lia­riau­sių gy­vū­nų ta­tui­ruo­tė­se – vil­kas.

EPA-EL­TA nuo­tr.

TRA­DI­CI­JOS: Kas­met pa­sau­ly­je vyks­ta ta­tui­ruo­čių meist­rų su­va­žia­vi­mai.

KREP­ŠI­NIS: Įs­pū­din­gos ta­tui­ruo­tės puo­šia ne vie­ną gar­sų krep­ši­nin­ką. Tarp jų – ser­bas Mi­ros­la­vas Ra­dul­ji­ca.

TI­TU­LAS: La­biau­siai ta­tui­ruo­tas pa­sau­lio žmo­gus ita­las A. Pio­va­no.

PRAS­MĖ: Kiek­vie­nam ta­tui­ruo­tė tu­ri sa­vo pra­smę.