Ketvirtadienio pavakarę vabalninkiečiai būrėsi į biblioteką. Čia, padedami tradicinių amatų meistrės Zitos Kumpelienės, rišo šiaudinius žaisliukus. „Vieną pasidaryk sau, o kitą padovanok bibliotekai“,- skelbė renginio organizatorės-bibliotekininkės.
Gerumo akcija
Pasak bibliotekininkių Vilmos Šulnienės ir Astos Brazdžiūnienės, šio renginio prasmė – ne tik edukacinė. Prieššventinis metas kupinas gerumo, tad kodėl gi nepasidalinus rankų darbo žaisliukais su biblioteka – patiems bus maloniau užsukti, pasibūti. Edukacija dalyviams buvo nemokama.
Atsiveria daugiau galimybių
Tradicinių amatų meistrė Z. Kumpelienė mokė susirinkusius rišti reketukus. „Tai yra pats primityviausias, dvylikos šiaudelių sodelis“,- sakė Z. Kumpelienė. Išmokus rišti reketuką, anot jos, atsiveria daugiau galimybių – nebebaisu rišti ir įmantresnius, sudėtingesnės konstrukcijos sodelius, tad dažnas, reketuką išbandęs, ateityje sodų rišimu „užsikabina“.
Pasiruošimas vyksta vasarą
Pradedantis rišėjas, jei dirba susikaupęs, pasak pašnekovės, reketuką vidutiniškai gali pagaminti per dešimt minučių, tačiau tikrasis rišimo laikas skaičiuojamas įskaitant ir medžiagų pasiruošimą, t.y. šiaudų karpymą. „Iš tikrųjų, pasiruošimas šiaudinių sodų rišimui prasideda dar vasarą, rugpjūtį – braidai po laukus ir rankioji šiaudus. Reikia turėti ir kur juos laikyti – bent kiek drėgniau ir šiaudai ima pelyti“,- pasakojo Z. Kumpelienė. Nors šiais laikais rankdarbių parduotuvėse būna pirkti ir gatavai sukarpytų, išdžiovintų šiaudelių. „Jei neperki šiaudų, jų prisirenki, tai sodų rišimas praktiškai nieko nekainuoja – siūlo namuose visi turime, adatų – irgi. Nors ir jos nebūtinos, vietoj jos tinka plonesnis šiaudelis“,- paaiškino tradicinių amatų meistrė.
Ekologija ir tvarumas
Pasak Z. Kumpelienės, šiaudinių sodų rišimas yra labai sena amato rūšis, kuri, kaip ir karpiniai ar kiti dailieji amatai atėję iš vargingo senovės lietuvių gyvenimo, o kartu ir iš didžiulio noro pasipuošti namus. „Šiaudinius žaisliukus puošdavo kuo turėjo – džiovintais linų žiedeliais, džiovintomis gėlytėmis, siūlų galuose priraišiodavo, krepinio popieriaus juostelėmis. Dabar sakome, kad tai ekologiški žaisliukai, tvarumas“,- kalbėjo Z. Kumpelienė, pridurdama, kad mugėse tokie rankų darbo eglės žaisliukai turi savo kainą.
Smagu kartu pasibūti
Reketukus gamino tiek suaugusieji, tiek vaikai. Kai kurie pakalbinti vabalninkiečiai, pasirodo, su šiaudinių sodų rišimu susidūrę nebe pirmą kartą – kas mokėsi mokykloje per technologijų pamokas, kas lanko edukacinius užsiėmimus bendruomenėje. Vienok susirinkusieji nutarė, kad buvo labai smagu kartu pasibūti, pabendrauti, ir turiningai praleisti laiką.