Biržai vieni iš keleto vietovių Lietuvoje, kur yra pati didžiausia radioaktyvių radono dujų koncentracija, rodo Radiacinės saugos centro duomenys. Radono dujos susidaro vandenyje, uolienose, grunte skylant radžiui. Jų negalima pamatyti ar užuosti, tačiau jos kaupiasi patalpose ir gali pažeisti organizmą. Duomenys apie radono dujų koncentraciją visoje Lietuvoje skelbiami interaktyviame Lietuvos radono žemėlapyje.
Interaktyvų Lietuvos radono žemėlapyje pavaizduota gamtinių radioaktyviųjų radono dujų, kurios gali lemti gyventojų apšvitą ir sukelti rimtų sveikatos pakenkimų, koncentracija atskirų savivaldybių teritorijose.
Paminėtina, kad žmones nuolat veikia ne tik dirbtiniai, bet ir gamtiniai radioaktyvieji šaltiniai. Didžiausią apšvitą žmogus patiria ne iš rentgeno diagnostinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių radioaktyviųjų šaltinių. Vienas iš tokių šaltinių yra gamtinės kilmės radono dujos. Radioktyviųjų radono dujų negalima pamatyti, užuosti ar pajusti, jas galima aptikti tik naudojant matavimo prietaisus. Šių dujų susidaro natūraliai nuolat skylant grunte, vandenyje, uolienose esančiam radžiui. Lauke susidariusį radoną išnešioja vėjas, tačiau radono per įtrūkimus sienose ir pamatuose gali patekti į patalpas ir jose kauptis. Įkvėpus oro su radonu, alfa dalelės švitina kvėpavimo takų epitelį, gali pažeisti ląsteles ir lemti kvėpavimo takų, plaučių vėžinių susirgimų ar genetinių pakitimų.
Radioaktyviųjų radono dujų koncentracija patalpose skiriasi priklausomai nuo metų sezono, namo vėdinimo tipo, gyventojų gyvenimo būdo. Didžiausias radono kiekis kaupiasi pirmame aukšte ir patalpose, kurios yra po žeme, todėl daugiaaukščiuose pastatuose radono rizika yra mažesnė.
Radono lemiamą apšvitą galima sumažinti tinkamai projektuojant naujus pastatus ar taikant radono mažinimo priemones jau pastatytuose pastatuose. Visų pirma reiktų įvertinti, ar sklypas, kuriame planuojama pastato statyba, yra teritorijoje, kur nustatyta didesnė radono aktyvumo koncentracija gyvenamųjų patalpų ore.