GARBINGI PASIEKIMAI
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Renginio vedėja Liuda išvardijo A. V. Butkevičiaus pasiekimus. Prisiminta, kad jis dirbo mokyklos vadovu. Buvo „Biržiečių žodžio“ vyriausiasis redaktorius. Yra Žurnalistų sąjungos narys. Pelnė Antano Macijausko vardo premiją. Tautodailininkas, medžio drožėjas, turintis meno kūrėjo statusą. Kraštotyrininkas. Straipsnių apie Biržų krašto žmones autorius.
– Į Biržus atvykau 1971 metais, kai studijų bendrakursis Emilis Trečiokas pakvietė dirbti į „Biržiečių žodį“ literatūriniu darbuotoju. Prieš tai buvau devynerius metus mokytojavęs Pasvalio mokyklose, – prisiminė Algirdas karjeros pradžią Biržuose. Ir prisipažino, jog dėl darbo laikraštyje kurį laiką teko pamiršti kūrybą ir drožybą.
KUO KAM SVARBŪS BIRŽAI
Renginio vedėja Liuda pagrindinių renginių dalyvių klausė, kuo jiems yra svarbūs Biržai.
– Dramaturgas, režisierius, aktorius Borisas Dauguvietis yra sakęs, kad Biržai jam yra antras miestas po Romos. Kadangi aš nesu buvęs Romoje, tai man Biržai – pirmas miestas, – šmaikščiai atsakė kūrėjas Algirdas. Pasak jo, Biržuose gyventi gera: ežeras, upės, žaluma, pilis, biblioteka… Daug pažįstamų žmonių ir draugų, tik sumažėjo jų skaičius.
– Biržai man pats gražiausias miestas, nes tai mano jaunystės, brandaus amžiaus miestas, – atsakė bardas Artūras.
– Biržai – miestas, kuriame vaikystėje buvo daug prekių, renginių. Aš esu – jūsų dalis, – atsakė aktorė Jūratė.
KNYGŲ GIMIMAS
Pasidomėta, kaip pavyko, kad šiemet šviesą išvydo net dvi Algirdo knygos?
– Pirma knyga „Kelionė į praeitį. Prisiminimai“ – atsitiktinumas. Anūkė padovanojo storą bloknotą-albumą. Gal su šimtu klausimų apie mano gyvenimą. Atsakiau. Perkėliau į kompiuterį. Dar nuo savęs pridėjau, ir knyga išėjo, – pasakojo rašytojas. – Antrą knygą išleisti paskatino vaikystės draugas G. Kakaras. Jis patarė atrinkti geriausius eilėraščius. Juos iliustruoti drožinių nuotraukomis. Taip ir padariau. Ir išėjo – „Medžio giesmė”.
Kūrėjas Algirdas sakė, jog ketina tęsti atsiminimų rašymą. Ir prisiminė jau Anapilin išėjusius kai kuriuos žmones. Kaip kartu studijų metais viename kambaryje gyveno su menotyrininku Skirmantu Valiuliu, kaip su poetu Marcelijumi Martinaičiu lenktyniavo kolūkyje šiaudus kraudami…
BIČIULIO ŽODŽIAI
Savitai vaikystės bičiulį Algirdą pasveikino Gunaras:
– Visatos pasaulyje yra ne tik traukos, bet intelekto gijos. Panašiai, kaip miško apačioje grybiena, kuri pagimdo gražų grybą. Ir štai tos Visatos intelekto gijos 1939 metais vasario mėnesį susikirto. Įvyko blyksnis! Ir gimė Algirdas!
– Tais pačiais metais, tik sausio mėnesį gimė Gunaras! – atsakė bendraamžiui Algirdas.
SŪNAUS ŽODŽIAI
Kūrėjui tėčiui sėkmės ir sveikatos linkėjo sūnus Vaidotas.
– Atėjęs į sutikimą aš daug naujo sužinojau, ko apie tėtį nežinojau, – sakė Vaidotas. Ir prisipažino, jog tėčiui pavydi darbštumo: – Kai aš jam paskambinu ir klausiu, ką veikia, jis visada sako, jog straipsnį ar eilėraštį rašo.
SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI
Autoriaus atvyko pasveikinti Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė, Viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė. Pastaroji užsiminė, jog bendromis Algirdo ir Bibliotekos jėgomis gali pavykti išleisti antrą „Biržų krašto siluetų“ knygą.
Sveikino giminės ir bičiuliai. Atsistoję kūrybingų metų sugiedojo. O kūrėjas Algirdas į renginį atsineštas medžio skulptūras Liudai, Jūratei ir Artūrui padovanojo.
EILĖRAŠTIS
Ir pabaigai. Algirdo eilėraštis. Kaip vyšnaitė ant torto:
Kai išeisiu – nerašykit nekrologų.
Gerą žodį pasakykite gyvam.
Kad nebūtų man gyventi bloga
Užmirštam ir vienišam.
Kad galėčiau pasidžiaugti gyvas
Meile artimų ir svetimų.
Ir gerumo žydinčios alyvos
Nenuvystų niekad prie namų…
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.