Praėjusį šeštadienį biržiečiai paminėjo Baltijos Kelio 36-ąsias metines. Prisiminė, kaip Baltijos Kelyje – 650 kilometruose nuo Vilniaus iki Talino – žmonės gyva grandine susikibo rankomis. Tuo žygiu buvo pasmerkti 1939 metų Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai, pagal kuriuos Baltijos šalys buvo perduotos Sovietų Sąjungai. Baltijos Kelyje pareikšta, kad Baltijos šalių tautos nori laisvės.
Paženklinta vieta
Šiųmetį Baltijos Kelio minėjimą organizavo Biržų kultūros centras ir Biržų muziejus „Sėla“. Į kaimyninio rajono Saločių seniūnijos vietą, paženklintą biržiečių Algirdo ir Vaidoto Butkevičių sukurtu Rūpintojėliu, atvyko maždaug pusšimtis biržiečių.
Iš jų 20 atvažiavo dviračiais, įveikę 25 kilometrų kelią nuo Biržų iki iškilmės vietos. Kiti dalyviai atvyko automobiliais. Jų gretose buvo daug pažįstamų veidų, kuriuos matome panašiuose renginiuose.
Tad Baltijos Kelio iškilmėje susitiko bendraminčiai. Miela, jog dalyvavo nemažai jaunų biržiečių, gimusių jau laisvoje Lietuvoje.
KELIO ORGANIZAVIMAS
Muziejininkė Emilija Raibužytė-Kalninienė priminė, kaip prieš 36 metus Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis su Estijos ir Latvijos liaudies frontais nutarė paminėti 50-ąsias Molotovo- Ribentropo slaptųjų protokolų metines.
Trijų Baltijos valstybių žmonės buvo pakviesti gyva žmonių grandine sujungti šių valstybių sostines. Taip pasauliui parodyti, kad šių valstybių žmonės nori išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos, patys nori lemti savo likimus.
Muziejininkė Emilija pasakojo, jog prieš 36 metus biržiečių vykimą į Baltijos Kelią organizavo Sąjūdžio Biržų taryba. Biržiečiai turėjo vykti į 386-391 km kelio ruožą. Sąjūdžio žmonės pasiskirstė pareigomis. Akcijos vadovu buvo paskirtas Povilas Gasiulis. Už atskirus Kelio kilometrus buvo atsakingi: Arvydas Penelis, Kostas Dagys, Mindaugas Indrašius, Vladas Butkus, Petras Prunckus. Techniniais reikalais rūpinosi Valentinas Dagys, informacija – Arvydas Penelis, juodais kaspinais – Irena Čeponienė. Buvo užsakytas transportas 1000 žmonių. Daugelis biržiečių į Baltijos Kelią atvyko ir savais automobiliais. Renginį fotografijomis įamžino Petras ir Zenonas Meškauskai, Feliksas Grunskis.
PRISIMINIMAI IR LINKĖJIMAI
„Sėlos“ muziejaus vadovės Editos Lansbergienės manymu, Baltijos Kelias buvo paremtas tikėjimu, kad galime tapti laisvi. „Tai buvo pirmoji didžioji pergalė. Baltijos Kelias nutiesė vieškelį į Kovo 11-ąją“, – sakė muziejininkė.
Savivaldybės administracijos atstovas Steponas Staškevičius pasveikino biržiečius su švente. Jis linkėjo ištvermės ir vidinės stiprybės.
Savivaldybės tarybos narė Audronė Garšvaitė prisiminė Baltijos Kelio dalyvių bendrystę ir perdavė Seimo narės Lilijos Vaitiekūnienės sveikinimą bei linkėjimus.
Muziejininkė Irutė Varzienė apgailestavo, jog nutolome nuo Baltijos Kelio vienybės. Ji pasiūlė ateinančiais metais šią dieną paminėti gyva žmonių grandine apkabinant Biržus. Kad šią svarbią Vienybės dieną artėtume prie tikrosios vienybės.
Savivaldybės tarybos narys Laurynas Bukys Baltijos Kelyje dalyvavo, kai jam buvo tik 10 metų. Tačiau jis prisiminė, kaip su tėvu darė rankenėlę vėliavėlei pritvirtinti prie automobilio: „Tada važiavome su mašina, o dabar, nors atvykome dviračiais, bet gyvename daug geriau nei tada“.
Vienas iš minėtų Baltijos Kelio organizatorių Arvydas Penelis sakė: „Kai organizavome vykimą į Baltijos Kelią, dalyvavome akcijoje, buvo apėmusi tokia euforinė būsena, jog norėjosi, kad ji tęstųsi ir tęstųsi“.
Tautodailininkas Algirdas Butkevičius su sūnumi Vaidotu, sukūręs Rūpintojėlio skulptūrą kalbėjo, jog miela prisiminti tą laiką, kai visi jautėme, kad Lietuva bus laisva. Pasak pono Algirdo, dabar reikia susitelkti į tai, kas mus jungia, o ne skiria. Demokratijoje kiekvienas turi savo nuomonę. Tai reikia gerbti. Tačiau visi turime turėti tik vieną tikslą – Lietuvą, nes ji yra mūsų tikslas ir viltis būti laisviems bei laimingiems.
LINKSMYBĖS
Renginio dalyviai vaišinosi arbata, kibinais, obuoliais. Biržų kultūros centro „Saudelos“ ansamblis, vadovaujamas Jūratės Garnelienės, linksmino smagiomis dainomis. Kas kartu dainavo, o kas pasileido šokti. Smagu smagiai šventę švęsti.