Vos ne kasdien ką nors išgirstame apie dirbtinį intelektą (DI). Jis jau daro įtaką pasaulio ekonomikai ir politikai. Dirbtinis intelektas darbuojasi medicinoje… Įsisuko į mokslo dirvonus. Kuria menus... Vieni tuo intelektu džiaugiasi, o kiti – jo bijo, o kai kurie – nieko apie jį nežino.
PADEDA MOKSLEIVIAMS IR STUDENTAMS
Mokyklose ir universitetuose DI – jau kasdienybė. Padeda padaryti namų darbus. Dėstytojai sunerimę, kad vis daugiau vaikinų ir merginų pagalbos sulaukia iš DI. Sunku susigaudyti, kur darbas padarytas paties mokinio ar studento, o kur – DI sukurtas.
– Girdėjau kažkur patarimą, kad dėstytojas ar mokytojas gali paprašyti, kad darbą įvertintų dirbtinis intelektas, – nusijuokė bičiulis Stasys. Jo manymu, nieko blogo, kad dirbtinis padeda mokytis. Nėra didelio skirtumo ar pats parašei, ar nuo draugo nusirašei, ar to DI parašyti paprašei. Juk jaunuolis, prieš atiduodamas vertinti, darbą perskaito. Tad kai kas galvoje lieka. Kažin ko daugiau ar reikia?!
Svarstėme: jeigu bijoma rašto darbų, tegul būna daugiau atsiskaitymų žodžiu. Taip nereikės dėl to DI eiti iš proto. Nors pasaulis dėl jo ne juokais jau eina iš proto.
PRADANGINO ŠIMTUS MILIJARDŲ DOLERIŲ
Vos atėjęs į valdžią JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, jog skirs 500 milijardų dolerių DI vystymui. Pasak jo, bus sukurta nauja Amerikos bendrovė, kuri tuos pinigus investuos į dirbtinio intelekto plėtrą. Bus amerikiečiams įsteigta daugiau kaip 100 tūkstančių naujų darbo vietų.
Tokiu pono Trampo matymu suabejojo net jo bendražygis milijardierius Elonas Muskas. Juk DI vystymo keliai sunkiai nuspėjami.
Panašiai ir atsitiko. Pasaulį nustebino kinų dirbtinio intelekto įmonė „DeepSeek„. Ši įmonė pristatė naują nemokamą DI įrankį „DeepSeek-R1“. Pranešta, kad šis kinų kūrinys nenusileidžia pajėgumais mokamoms „ChatGPT“ versijoms. Už kai kurias jų reikia mokėti net iki 200 dolerių. Tada kinų DI kūrinys skaudžiai atsiliepė JAV „Nvidia Corporation“ bendrovei. Jos akcijų vertė sumenko 17 procentų. Todėl šios bendrovės vertė sumažėjo net 600 milijardų dolerių.
– Ko, apskritai, verti dabartiniai pasaulio pinigai?! – stebėjosi bičiulis Stasys. – Negi šitaip gali mano varganus pensijos pinigėlius banke bet kas pradanginti?
Bankuose ir kredito unijose esantys pinigai yra apdrausti. Net toms įstaigoms bankrutavus, nuostoliai bus padengti. Kitas reikalas, jeigu pats sukčiams padiktuosi, kaip jie iš sąskaitos gali pasiimti pinigų. Tada jokie draudimai nepadės. Juk nuo patiklumo ir kvailų poelgių jokios draudimo bendrovės nedraudžia.
– Tačiau grynųjų pinigų reikia turėti. Dings elektra ar internetas ir prie banke esančių pinigų neprieisi, – svarstė Stasys. Ir pridūrė: – Juk į tą išvykimo krepšį, kuriame reikia turėti daiktų ir maisto 72 valandoms, liepiama įsidėti ir grynųjų pinigų. Aš dar to krepšio nesusidėjau, nes man baugu, kad koks vagis man iš namų to krepšio su dokumentais, pinigais ir brangenybėmis nepavogtų. Negerai darau, bet man ramiau, kai namuose viskas išslapstyta.
Taip nuo dirbtinio intelekto, peršokę prie išvykimo krepšio, užbaigėme pokalbį apie mudviem dar sunkiai suvokiamus dalykus.