APIE KELIONES
Pasidarė Žemėje ankšta. Tačiau ir toliau esame genami į keliones. Tūkstančiai lėktuvų vienu metu zuja aplink Žemės rutulį. Ko ieškome? Bandome pabėgti nuo savęs? Gal. Juk pabėgusieji, genami nostalgijos po keliolikos ar kelių dešimčių metų sugrįžta į gimtuosius namus. Gyvi. Arba urnose. Panašiai, kaip pavasarį parskrenda iš šiltųjų kraštų paukščiai? Svetur gerai, bet namuose – geriausia?
– Kažkur girdėjau nuomonę, kad keliauja tie žmonės, kurie neturi vaizduotės. Ir pateikiamas pavyzdys, jog kai kurie rašytojai parašė nuostabius kūrinius, beveik kojos iš namų neiškėlę, – atsiliepė bičiulis Stasys. Ir priėjo prie išvados: – Jeigu kam yra noras keliauti, tegul sveiki keliauja. Juk daug blogiau, kai žmonės kariauja.
Teisybė. Nieko nėra baisiau už karus. Atrodytų, žmoniškos kelionės turėtų sumažinti norą svetimus žudyti.
APIE KARUS
Tačiau istorija mena, kad keliautojams, pamačius turtingiau gyvenančius žmones, kildavo noras turtus iš jų atimti. Negi dabar kitaip? Truputį kitaip. Vietoje aukso grynuolių ir sabalų kailių užkariautojams reikia naftos ir dujų, vertingų iškasenų. Išeitų, kad po šia Saule – nieko naujo. Šių dienų žmonijos pasaulyje tik bombos didesnės, ginklai taiklesni. O protai – tokie pat. Gal ir menkesni. Yra, kaip yra. Ne visi vienodai šį pasaulį mato. Daugelis mato tik tai, ką nori matyti.
– Ir niekam neuždrausi savomis akims viską matyti. Sava galva viską suvokti, – nesiginčijo Stasys. Ir svarstė: – Po karų mušamės į krūtinę ir tikiname, kad toliau gyvensime taikiai. Atstatome sugriautus miestus, ir pamiršę karų baisybes, vėl traukiame kariauti. Kas su mumis vyksta?
Yra visokių nuomonių dėl karų. Vis supranta, jog tai blogis. Tačiau taikaus sugyvenimo recepto kol kas niekas nesuranda. Net Popiežiaus maldos kelią į mūsų širdis vargiai randa.
APIE NORUS
Su karais, kaip ir aišku. Matome, kad juos sukelia ir kariauja žmonės, kurie abejingi kitų gyvybei. Ką apie tai mano apkasuose kareiviai ir po namų griuvėsiais atsidūrę gyventojai, karų vadams – nė motais.
– O ką mes galime padaryti?! Nieko verti mūsų taikos norai? Dabar visur skamba vienintelis šūkis: nori taikos, ruoškis karui! – pasakė nuomonę Stasys. Pasak jo, blogis taip išplito gal dėl interneto. Todėl jį jau sunku suvaldyti.
Tačiau blogiui pasiduoti irgi negalime. Nors yra nuomonė, jog dabartiniame pasaulyje smurtą skatina ir platina kompiuteriniai kariniai vaizdo žaidimai. Gali būti. Gal kam nors tikrai šauna į galvą atsitraukti nuo kompiuterio ir traukti į tikrą karą. Tuo labiau, kad dabartiniuose karuose kompiuteriniai vaizdo žaidimai jau pritaikomi tikruose karuose. Mat dabartiniuose karuose priešai žudomi nematant jų mirties. Sėdi sau prie išmanaus ginklo pulto. Ir kariauji. Sėkmingai. Kol nematomas priešas paties neaptinka.
APIE MEILĘ
Pasaulyje daug karų. Tad akivaizdu, kad trūksta meilės. Nors kažin ar kas žino, kas ta meilė yra. Ji labai paslaptinga. Būna, jog priklauso nuo atsitiktinumų. Nei neplanavai, nei sapnavai būti toje vietoje būti. Tačiau nuėjai. Ir meilė suliepsnojo! Amžinai. Ar laikinai.
– Yra atsitikę, jog meilė nukrenta tiesiog iš niekur, – pastebėjo Stasys. Ir paaiškino: – Vienas pažįstamas Vilniuje važiavo sausakimšu miesto autobusu. Ir greta stovinti panelė jam netyčia užlipo ant kojos. Atsiprašė. Jai buvo atleista. Ir pažįstamas su ta panele išlipo stotelėje, kurioje neplanavo išlipti. Anądien skambino ir sakė, jog jiedu jau turi penkis anūkus.
Dabar kitokie laikai. Dabar nebūtina važiuoti autobusu. Yra internetinės pažinčių svetainės, kur galima paieškoti meilės. Yra portalai, skirti įvairaus amžiaus grupėms. Nuo jaunimo iki senjorų. Yra programėlė greitoms pažintims ir pasimatymams. Yra portalas, skirtas žmonėms, ieškantiems rimtų santykių ir ilgalaikės partnerystės. Yra net programėlė, kuri poruoja žmones pagal asmenybės tipus. Viskas paprasčiau, nei anksčiau. Nereikia gyvo piršlio. Kompiuteris visus supirš. Ir kompiuterio už prastas piršlybas nereikės pakarti.
APIE PASIRUOŠIMĄ DIENAI X
Vos ne kasdien vienas radijas ir televizija mus baugina. Neva net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų nėra pasiruošę ekstremalioms situacijoms. Ir kviečia pasitikrinti esminiu testu. Mudu su bičiuliu Stasiu pasitikrinome. Ir ką?! Atsakėme teisingai į visus 30 klausimų. Išeitų, kad esame pasiruošę ekstremalioms situacijoms?
– Aš abejoju, ar esu 100 procentų pasiruošęs. Nes man kai kurie to testo klausimai kėlė juoką, – atsakė Stasys. Ir paaiškino: – Štai buvo klausiama, ką daryti išgirdus sirenų gausmą. Reikėjo rinktis iš trijų atsakymų: 1. Sėsti į automobilį ir važiuoti kuo toliau nuo sirenų gausmo 2. Tikrinti informaciją soc. tinkluose, sekti žymiausių ir įtakingiausių žmonių žinutes 3. Įsijungti LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ, sekti tik oficialius visuomenės informavimo šaltinius ir vykdyti atsakingų valstybės institucijų pateiktas rekomendacijas bei nurodymus. Ir drambliui aišku, kad reikia klausyti tik LRT! Buvo pateiktas dar vienas iš kojų verčiantis neteisingas atsakymas dėl maisto atsargų įsigijimo: įsigyti maisto atsargų 72 savaitėms. Kas galėjo su tokiu atsakymu sutikti?! Tad tas testas atrodo, kaip vaikų žaidimas, o ne rimtas pasiruošimas galimai bėdai. Įdomu, kad keliuose teisinguose klausimų atsakymuose reikia kliautis tik LRT radiju ir LRT televizija. Negi kiti radijai ir kitos televizijos, atėjus dienai X , žmonėms meluotų, juos klaidintų?
Kaip ir kuriamas tiesos monopolis. Matyt, tokia nacionalinio transliuotojo duona. O gal pirmenybė teste suteikiama LRT todėl, kad tą testą visuomenei pasiūlė LRT ir Lietuvos raudonasis kryžius. Būtų testą sukūrusi kita šalies televizija, lieptų klausytis tik jos nurodymų? Dabar po tokių neva esminių testų gal paskelbs, kad daugiau Lietuvos žmonių jau yra pasiruošę ekstremalioms situacijoms? O kaip kitaip?! Juk mudu su Stasiu teisingai atsakėme į visus testo klausimus.