Naujausios
Erkių ir gaisro grėsmė
Kaimynystėje gyvenanti Ramutė Mikšienė pasakojo, kad problema išopėjo tada, kai mirė šio namo gyventojas ir sodyba liko tuščia. „Gyveno čia toks vyras, mėgstantis alkoholį, bet pernai gruodį jis mirė, savivaldybė palaidojo. Turi jis sūnų su negalia, kuris pensionate gyvena, todėl sodyba niekas ir nesirūpina. Pavasarį, kai pienių pūkai skraidyti pradėjo, neapsikentę kaimyninio sklypo žolę nupjovėme“,- sakė R. Mikšienė.
Per vasarą, anot pašnekovės, žolė užaugo aukščiausia – iki pažastų, o jau gyvių ten knibždėte knibžda. Sraigės lipa namo sienomis, šliaužia ir į kaimynų kiemus. Beje, tokią aukštą žolę mėgsta ir erkės. Taip miesto teritorijoje, ir dar pačiame centre, pasak Ramutės, tikrai neturėtų būti. Spėliojama, jei ir toliau niekas netvarkys apleistos sodybos aplinkos, gali ir gyvatės veistis. Pavasarį kiemo augmenija virs sausu šienu, todėl baisu, kad einantys pro šalį nuorūkos nenumestų – nuo menkiausios žiežirbos gali kilti gaisras.
„Pjauti žolės savo iniciatyva nebenorime. Viena – negalima lįsti į svetimą teritoriją, nes dar apkaltins, nors gerą darbą norime atlikti... Kita vertus, žoliapjovė nėra vandeniu varoma, benzinas kainuoja. Jei savivaldybė tą žmogų laidojo, ar ne jie ir turėtų šienauti, tvarką palaikyti mirusio šeimininko sodyboje?“- teiravosi skaitytoja.
Yra du keliai
Kalbinta Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė „Biržiečių žodžiui“ patikino, kad problema žinoma. Pasirodo, viešas pasipiktinimas buvo pasklidęs socialiniame tinkle, o seniūnė, pamačiusi įrašą, iškart reagavo – nuvažiavo įsitikinti, ar tai nėra iš piršto laužta istorija.
„Situacija komplikuota, nes nėra žmogaus, kurį galėtume priversti susitvarkyti. Tad galimi du keliai – gyventojai gali patys imtis iniciatyvos ir nušienauti pievą, o tada laukti, gal atsiras šio namo paveldėtojų. Socialinio darbo organizatoriui pavesime užduotį kuruoti šį klausimą. Nušienauti galime ir mes, bet teks luktelėti – tokių neprižiūrimų teritorijų Biržų mieste yra ne vienas. Padedame gyventojams pagal galimybes, nes prioritetas – viešosios miesto erdvės. Žinoma, privačių teritorijų šienavimas seniūnijai yra papildoma našta. Vienam sklypui praktiškai reikia laisvo pusdienio, o kur dar kuro kaštai, darbo jėga. Be to, gyventojai tikisi, kad sklypus šienausime nuolat, bet mes neturime tokių galimybių. Geriausiu atveju nušienauti galima dukart per sezoną“,- teigė seniūnė.
Trūksta tik invazinių šliužų
Anot K. Undzėnienės, visa laimė, kad Paupio gatvėje dar nesiveisia invaziniai šliužai. O jie, beje, labai mėgsta nešienaujamas teritorijas. Seniūnės teigimu, invazinių šliužų yra J. Basanavičiaus, Žemaitės, Lelijų ir kitose gatvėse, Dauguviečio parke. Jie jau paplitę ir kai kuriose Kilučių kaimo sodybose.
„Gerai, kad gyventojai juos renka ir naikina. Vieni – barsto druska, kiti – stato gaudykles. Yra ir kitų būdų. Iš aplinkos apsaugos programos lėšų įsigijome specialių grūdelių, skirtų invaziniams šliužams naikinti, padalijome šių priemonių gyventojams. Tai gamtai nekenksminga, bet efektyvi, jei reguliariai naudojama, medžiaga“,- pasakojo K. Undzėnienė.
