Naujausios
Pasak daugumos amžininkų, Užgavėnių šventės mūsuose populiarios nebuvo. Išsidažę persirengėliai po apylinkes siautėdavo tik kalėdinio švenčių laikotarpio metu (nuo šv. Kalėdų iki sausio 6 d. —Trijų karalių), o Užgavėnės, kad ir modifikuotos, išpopuliarėjo tik vėlyvuoju sovietmečiu. Morės deginimo tradicija, Lašininio ir Kanapinio kovos atėjo iš Žemaitijos.
Jokių persirengėlių nei Morės nebuvo
Audronė Januševičiutė: "Mūsų krašte nei Morės, nei Kanapinio su Lašininiu nebuvo... Mano močiutė Emilija Januševičienė (1917-1994) pasakojo, kad mūsų krašte – Nemunėlio Radviliškyje – iki II-ojo Pasaulinio karo prieš Gavėnią, važinėdavo su rogėmis, ant kurių būdavo užkeltos didelės staklės, o juose kažkodėl sėdėdavo daktaras ir velnias – jie laistydavo susirinkusius vandeniu. Aplietieji, turėdavo vaišinti blynais...dar lyg ir rastas prie rogių būdavo pririštas...jokių persirengėlių, vaikščiojančių po namus ir norinčių „blynų ir kakavos“, nebuvo. Mūsų krašte persirengėliai arba kitaip „čigonai“, vaikščiodavo nuo Kalėdų iki Trijų karalių. Ir krėsdavo įvairias išdaigas, pvz., užremdavo namo duris. Aš tokius „čigonus“ gerai atsimenu. Dar ir pačiai teko „čigonaut“, o tarybiniais laikais būdavo analogiška šventė Užgavėnėms – Žiemos šventė arba palydos. Kūrendavo laužus, vykdavo apylinkės (dabar seniūnija) Žiemos sporto šventė. Ypač populiarios būdavo arklių traukiamų rogių varžybos. Kadangi kolūkiai arklių turėjo, įgudusių važnyčiotojų taip pat netrūko.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
