Naujausios
Žinoma užsipildžius dokumentus, pasirašius ir pasimatavus temperatūrą pro budinčius karius patekau pas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 509 pėstininkų kuopos vadą kapitoną Modestą Lapienį, kuris man ir pažadėjo aprodyti kariuomenės pratybų įdomybes.
Tvirta ranka paspaudęs ranką kapitonas Modestas Lapienis pakvietė užeiti į kariuomenės pastatą, kuriame buvo keistai tuščia. Lauke mūsų laukė senutėlis karinis mersedesas pažymėtas raudonais kryžiais. Iškart pasidomėjau, kur kariai, kadangi į automobilį lipome trise: aš, kuopos vadas ir dar vienas karys, ant kurio rankos matėsi mediko simbolika.
- Kariai įsikūrę savo slaptavietėse jau nuo vidurnakčio, mes imituosim priešą, o kariai turės mus rasti, patikrinti ir įspėti. Jie, žinoma, nežino nei kada, nei kur mes būsim, todėl yra įrengti slapti stebėjimo postai. Iš jų signalą gauna kitas postas, kuris turi pridėti informacijos, ar mes pravažiavom pro tą postą. Taip ateina informacija iki karių, kurie mus turės patikrinti,- sakė kapitonas. Paklausus, kur ir kaip kariai leido naktį, kapitonas pasakojo, jog tai priklauso nuo kiekvieno skyriaus vado. Ar kuopa įsikūrė miške, ar kokioje sodyboje. Pajudėjome iš kiemo, kur budinti karė atidariusi vartus ir atidavusi pagarbą mus išleido į miestą.
Kiekvieną mėnesį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 509 pėstininkų kuopos kariai savanoriai vykdo pratybas, kurių, tikslas yra išmokti.
Vykome į Papilį
Kol vykome iki Papilio kuopos vadas pasakojo apie kariuomenės struktūrą ir kitus įdomius dalykus. Sakė, jog Biržuose dislokuota 509 pėstininkų kuopa skaičiuoja penktus metus. Nuo įsikūrimo Biržuose į šią kuopą pradėjo rinktis kariai savanoriai. Kariai savanoriai yra civiliai žmonės baigę karinį parengimą, turintys asmeninius gyvenimus, darbus ir kurie atvyksta gavę pašaukimą. Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, turintys pagrindinį išsilavinimą (pageidautinas – vidurinis), fizinį pasirengimą, pagal sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su jo civiliniu darbu, mokslu ar studijomis. Atvykę jie vykdo tam tikras užduotis ar dalyvauja mokymuose. Viena iš tokių užduočių šiais metais buvo pagalba pasieniečiams dėl Covid-19 plitimo. Ši kuopa kasdien skirdavo po 12-16 karių budėjimams prie sienos visą karantino laikotarpį. Šiai dienai kuopoje yra 80 nenuolatinės karo tarnybos karių ir 3 profesinės karo tarnybos kariai.
Kiekvienos pratybos yra prievolė ne valstybei, o sau. Savo šeimai, savo artimam. Mūsų krašto savanorių tikslas ginti savo kraštą. To ir mokomasi karinių pratybų metu. Ne išimtis ir praeitą savaitgalį vykusios pratybos.
Užduotis – aptikti propagandą
Atvykę į Papilio miestelį prie bažnyčios esančios skelbimų lentos pakabinome plakatą, kuriama skelbiama apie perversmą. Mes – priešo dezinformatoriai. Pasistatę automobilį šalia parduotuvės pradėjome lūkuriuoti karių. -Jei būtume tikri dezinformatoriai, vaikščiotume per miestelį ir žmonėms teiktumėm savo informaciją, žinoma, klaidingą,- sakė kapitonas.
Kol laukėm karių, pasidomėjau, kodėl automobilis yra žymėtas. Juk tokį automobilį daug paprasčiau pastebėti, ko tikriausiai priešas nenorėtų. Kapitonas paaiškino, jog šįkart užduotis yra su žymėtu automobiliu. Bet pasakojo, jog yra buvę pratybų, kuomet automobilis yra nežymėtas, tuomet būna daug sudėtingiau sužinoti, kada ir kur būna priešas. Kol nepasirodė kariai, pasidomėjau, kaip viskas vyks.
Kadangi esam priešo pozicijoje, sunerimau, jog mus sulaikys, bet kuopos vadas šypteli. -Ne. Mūsų nesulaikys. Šios dienos užduotis mus surasti, patikrinti ir įspėti. Jei neklausysime, tuomet mums turėtų atsiųsti policijos pareigūnus, nes ne karių darbas yra sulaikyti. Pamatęs mano keistą reakciją dėl policijos, kapitonas paminėjo, jog policijos žinoma niekas nekvies,- juk čia tik pratybos.
Prasidėjo patikra
Mūsų laukimui artėjant prie valandos toli gatvėje pamatėme judančias karių figūras. Kariai buvo keturi, du vienoj gatvės pusėj, du kitoj. Priartėję prie įtarimą keliančio mūsų automobilio kariai apžvelgiantys aplinką sustojo.
Skyriaus vadui davus ženklą, vienas karių ėmėsi tikrinimo. Priėjęs prie pirmojo dezinformatoriaus karys paklausė, ką čia veikia, bei paprašė pateikti dokumentus. Kadangi dokumentai buvo, tačiau gyvenamosios vietos registracija buvo Vilniaus savivaldybėje, karys paprašė mūsų išvykti iš buvimo vietos ir pasitraukė.
Deja karys šių mokymų metu padarė klaidą ir nepriėjo prie antrojo šalia automobilio buvusio žmogaus. Tačia,u skyriaus vadui davus įspėjimą, karys priėjo prie antro žmogaus ir padarė tą pačią procedūrą, bei paprašė atidaryti galines automobilio duris, apžiūrėjo, kas yra viduje. Kariai nuėjo toliau tęsti misijos.
Skyriaus vadas, kitiems žvalgantis, nuėjo prie skelbimų lentos, kur mes prieš tai pakabinome plakatą, tačiau jis liko nepastebėtas. Nors pagal užduoties nurodymus plakato nuotrauka turėjo būti nufotografuota ir nusiųsta tiems, kurie renka informaciją.
Pabaigus užduotį susirinkome kartu su kariais ir kuopos vadas Modestas Lapienis išsakė padarytas klaidas. Kitą kartą tos pačios klaidos negali būti kartojamos. Šiuo atveju vaikinas atlikinėjęs patikrą buvo jaunas ir nepatyręs, todėl, savaime suprantama, klaidų buvo daugiau. Išsiskirstėme. Mes išvykome iš Papilio, kariai į savo slaptavietę.
Kitas objektas
Pakeliui kapitonas pasiteiravo, ar turiu laiko dar vienam objektui aplankyti, žadėdamas ištaigingus kariškus pietus. Žinoma, sutikau vedama smalsumo palyginti skirtingas karių grupes. Nes skirtingi vadai, skirtingi skyriai.
Vykome į Smilgius. Keistu maršrutu. Iš Papilio pro Būginius į Biržus. Vėliau pro Pabiržę, Kirdonius. Pasiekėm Smiglius. Keistas jausmas būt kilus iš šių kraštų ir visiškai nepažinot šių maršrutų ir kelių. -Mums tokie keliai yra puikiai pažįstami, kur tikrai ne kiekvienas civilis važinėja,- paminėjo kapitonas. Paklausiau, kodėl mes vykstam tolimiausiu maršrutu, kapitonas pasakojo, jog tyčia važiuoja tokiais keliais, kad stebėtojų postuose esantys kariai bei šauliai galėtų užfiksuoti. Karinės pratybos apima viso rajono teritoriją, todėl ir stebėjimo postai yra išsimėtę visur. Kad ir kaip bandžiau dairytis ir pastebėti bent vieną postą, tikriausiai jie buvo gerai užmaskuoti, nes nieko nepastebėjau.
Pietų metas
Vos pasiekus Smilgius, kapitonas gavo signalą, jog mūsų pasirodymas užfiksuotas. Nuvažiavus prie parduotuvės, kur radome ir skelbimų lentą, pakabinome plakatą. Palikome automobilį už parduotuvės, o patys nuėjome į netoliese esančią laisvalaikio aikštelę, prisėdome pietauti. Gavau dovanų karinio davinio pakuotę. Žinoma, pamatęs mano išraišką karys medikas ėmėsi pamokų. Išpakavo bei paaiškino viską, kas joje yra. Įvertino ir pagrindinio patiekalo turinį. Troškinta kiauliena. -Neblogai,- sakė karys. Pakuodamas man maisto šildymo pakuotę karys pasakojo kaip vandenį užsiverda, apie sausainius, kuriais yra bandęs net vinį įkalti.
Įdomiausia, kad į specialų maišelį įpylus vandens ir apvyniojus folijos maišelį, kuriame buvo maistas, ėmė veržtis garai. Kapitonas pasakojo, jog pasišildę maistą žiemą kariai mėgsta užsikišti už striukės taip šildydamiesi.
Taip pat pasakojo, kokius stebuklus esant žiemai gali padaryti maža arbatinė žvakutė, kuri, atrodo, šilumos nelabai skleidžia. Kapitonas sakė, jog žiemą pratybose yra užsidegęs žvakutę, apsigaubęs su kažkokiu apklotu, užsimerkęs, o atsimerkus žvakutė buvo jau užgesus. -Atrodo neužmigau, bet kaip sudegė žvakutė nemačiau,- dalinosi kapitonas.
Užkliuvom bepietaudami
Man bebaigiant užkandžiauti pasimatė artėjantys kariai. Buvo įdomu, kaip viskas vyks. Ar jie lauks, kol pavalgysim, ar tiesiog imsis užduoties. Žinoma, jie nieko nelaukė. Priėjus arčiau vienas iškart paklausė, ką čia veikiam. Kapitonas atsakė, kad pietaujam. Toliau tęsė pokalbį, iš kur mes ir panašiai, prašė dokumentų. Kažkokių dokumentų kapitonas pasiėmęs neturėjo, todėl buvo paprašytas kartu su kariu eiti iki automobilio, kurį taip pat patikrino, kaip ir dokumentus. Jiems grįžus, buvom įspėti, jog baigus pietauti turime išvykti. Kariai nuėjo baigti misijos, o mes susirinkę šiukšles išėjome į klaidų aptarimą.
Skirtumas tarp dviejų skyrių darbo buvo ryškus. Antros grupės kalbėtojas ryškiai buvo pasiruošęs labiau nei pirmos, kiek vėliau išsiaiškinau, kad šįkart kalbėtojas buvo skyriaus vadas, todėl ir pasirodė geriau.
Kelionė namo
Baigę dvi užduotis mums, judėjome link namų. Vėl nepažintais keliais senas karinis automobilis duobėtais keliais skriejo nematydamas nei duobių, nei kitų kelio nelygumų. Paklausus, kaip vertina karių darbą, kapitonas sakė, kad kaip pirmam kartui – visai neblogai.
Baigėsi keistas mano darbo pusdienis. Grįžau namo su mintimis bei pakeista nuomone apie karių darbą. Daugumai žmonių karių pratybos atrodo tik žaidimas. Tačiau susipažinus su karių gyvenimu iš arčiau galima pamatyti svarbumą bei tų karių tikėjimą ir norą ginti bei apsaugoti savo namus, šeimą.
Taip. Tai savotiškas žaidimas, kurio taisyklės yra aiškiai nubrėžtos. Be šio žaidimo, kariai užklupus priešui nežinotų kaip elgtis. Jei dar kada gyvenime turėsiu galimybę susidurti su karišku gyvenimu, būtinai pasinaudosiu proga. Tik kitą kartą norėčiau pamatyti kitą kariškų pratybų pusę. Leidžiant laiką miške, lauke. Slapstantis bei ieškant priešo pėdsakų.
Tvirta ranka paspaudęs ranką kapitonas Modestas Lapienis pakvietė užeiti į kariuomenės pastatą, kuriame buvo keistai tuščia. Lauke mūsų laukė senutėlis karinis mersedesas pažymėtas raudonais kryžiais.
