Naujausios
Akordeonas ir armonika – lyg dvi skirtingos respublikos
Mikas Pašakarnis mokytoją Vigiliją pažįsta nuo mažų dienų. „Pati geriausia mokytoja – jai ir komplimentų pritrūktų“,- sako buvęs mokinys. Nors Mikas baigęs dešimt klasių ir dabar mokosi Biržų „Saulės“ gimnazijoje, bendravimas su mokytoja nenutrūko. Pašnekovas priklauso V. Macienės vadovaujamam folkloriniam ansambliui „Aguonėlas“, abu groja akordeonais. Ansambliui priklauso ir Miko mama, nes „Aguonėlas“ yra šeimyninis ansamblis. Vaikinas pasakojo, kad jo muzikinis kelias prasidėjo prieš trylika metų, kai pas mokytoją Vigiliją pradėjo dainuoti ansamblyje. O groti nusprendė prieš devynerius metus ir dabar vaikinas jau baigęs muzikos mokyklą. „Mikas puikiai groja akordeonu, turi fantastišką balsą, tik mes dar neišnaudoję visų galimybių“,- patikino V. Macienė.
M. Pašakarnis prasitarė turįs namuose ir armoniką – ją padovanojo giminaičiai. O mokytis, pasirodo, tikrai yra ką, nes, pasak Miko, akordeonas nuo armonikos skiriasi kaip diena ir naktis – dydžiu, grojimo specifika. Kitokia pirštuotė, bosai kitaip sudėlioti... Teks nemažai paplušėti, kol pavyks armoniką perprasti. Mikas pabrėžė, kad nei armonikos, nei akordeono nederėtų vadinti kaimiškais senoviniais instrumentais. Jais, kaip ir bet kuriais kitais, galima pagroti pačius įvairiausius šių dienų hitus.
Už įskiepytą meilę muzikai mokytojai dėkojantis Mikas tvirtino savo ateities su profesionalia muzikanto karjera nesiesiantis. „Muzika man visada išliks pomėgiu, o ateityje norėčiau tapti kulinaru“,- paatviravo kitąmet abiturientu tapsiantis vaikinas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
