Ūkininkė iš Germaniškio: „Neprašau ir nekauliju iš valstybės pinigų, tik netrukdykite dirbti!“

Asm. archyvo nuotr.
Gimimo dienai Auksanai Paulienei vaikai padovanojo fotosesiją, todėl ji įsiamžino su jauniausia dukryte Rugile.
Germaniškietė Auksana Paulienė tik iš pažiūros atrodo trapi, tačiau gyvenimas jai skyrė tiek išbandymų, kad ne kiekvienas susidorotų. Ši moteris iškelta galva eina per gyvenimą ir nedejuoja.

Darbščios rankos darbo nebijo

Užaugusi darbščioje šeimoje A. Paulienė niekada nesibodėjo kaimiškų darbų. Tad dvidešimties metų sukūrusi šeimą su vyru Aivaru pradėjo auginti kiaules. Buvusiuose kolūkio tvartuose jie įsirengė kiaulidę, kurioje laikė apie 150 kiaulių, iš kurių 10 buvo motininių. Sekėsi neblogai, bet atėjo sunkios dienos, kai grūdų kainos pradėjo sparčiai didėti, o mėsa pigti. Tada šeima įklimpo į skolas ir teko šią veiklą sustabdyti.

Netikėtai mirus vyrui, Auksana ne tik išgyveno netektį, bet ir ryžosi naujiems iššūkiams – nusprendė nemesti ūkininkavimo, o nuosavame tvartuke pagal visus reikalavimus įsirengė patalpas, kad galėtų auginti vieną kitą kiaulaitę. Tačiau toje pačioje patalpoje laikant kiaules ir karves reikalavimai dar griežtesni. Net mėšlas kiaulių nuo karvių išmestas laukan turi būti atskirtai! „Va, čia tai bent!“- sakytų miestietis. Bet ūkininkas privalo paisyti reikalavimų, nes baudą paskirs ir išmokas sumažins arba išvis atims. Tvarka tokia, kad vienoje patalpoje – kiaulės, kitoje – karvės. Vėlgi, pas kiaules, šiukštu, negalima vaikščioti pro karves! Kirskis sienoje kitas duris!

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/