Toks gyvenimas – 30 metų prie žvakės „niekieno“ name

V.Leščinskienės nuotr.
Liudmila Pozniakova gyvena be elektros, griūvančiame name, su rūkstančia krosnimi ir tikisi pagalbos, tačiau ar sulauks? Kaimo žmonės sako, kad ji pati turėtų keisti gyvenimo būdą.
Širvėnos seniūnijoje, Geidžiūnų kaime, gyvenanti pensinio amžiaus moteris Liudmila Pozniakova ne tik gyvena patamsyje, bet turi ir daugybę kitų problemų, kurios iš proto varo kaimynus, gyvenančius už sienos. Moteris pripažįsta, kad jai labai reikėtų socialinių darbuotojų pagalbos, tačiau seniūnijos atstovai stebisi, kodėl ji iki šiol nesikreipė.

Už skolas liko be elektros

„Čia gyveno ir dirbo Sibiro tremtiniai mokytojai Stasys Smailis ir Ona Milčiūtė – Varanauskienė“,- rašoma prie seno medinio namo pritvirtintoje lentelėje. Nors dabar XXI amžius ir gyvename skaitmenizuotame pasaulyje, Biržų krašto istorijai svarbiame pastate įsikūrusi straipsnio herojė L. Pozniakova tebegyvena tarytum gūdžiais laikais – pasišviesdama žvake.

„Ką padarysi, žmogus pripranti prie visko“,- atsiduso pašnekovė. Anot Liudmilos, kadaise čia elektra buvo ir veikė, tačiau ilgokai už ją nesumokėjo, todėl susikaupė nemenka skola ir liko prie žvakės. „Vyras tuomet iš pykčio laidus visus nudraskė“, – pasakodama rodo moteris. Nuo tada, kai elektros nebeturi, praėjo jau bemaž trisdešimt metų, tad dabar moteris tikisi, kad ta skola jau bus nurašyta.

„Žinoma, kad norėčiau gyventi šviesiau“,- teigė ji ir džiaugiasi, kad bent jau kitame namo gale gyvenanti kaimynė leidžia jai pasikrauti mobilųjį telefoną. Ir rankomis semti vandens iš šulinio nereikia – leido pasijungti hidroforą. Už tai Liudmila tikino jai mokanti po kelis eurus kas mėnesį.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/