Naujausios
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Saulis Skuja pasakojo, kad pateiktoje nuotraukoje nematyti geltonų „ausyčių“ dėmių, kurias turi geltonskruosčiai žalčiai. Taip pat nesimato juostų ir raštų ant nugaros, kurie būdingi paprastosioms angims. „Tiek žalčiai, tiek angys gali būti ir visai nebūdingų spalvų – vienodai tamsūs, be aiškių skiriamųjų požymių. Tik gyvačių – paprastųjų angių – kūnas storesnis, nei žalčių“,- sakė S. Skuja. Specialisto pastebėjimu, prie vandens arba vandenyje dažnesni žalčiai, kurių buveinės yra prie atvirų vandens telkinių ir jų pakrančių. Angys, pasak S. Skujos, rečiau būna prie atvirų vandens telkinių ar vandenyje, joms labiau patinka miškai ir pelkės. „Nebent tai būtų miško ežeriukas su pelkėtomis pakrantėmis“,- svarstė pašnekovas.
Jo nuomone, prie Širvėnos ežero tinkamesnės buveinės yra žalčiams, o angys čia negyvena, nebent... gyvatę galėjo atnešti ir pamesti paukštis. „Visgi šiuo metu visi ropliai slepiasi, jau ruošiasi žiemai, todėl labai menka tikimybė, kad vandenyje galėjo būti gyvatė. Nuotraukose matyti plonas roplio kūnas, taigi, apibendrinus visus požymius ir buveinę, manome, kad nufotografuotas geltonskruostis žaltys (Natrix natrix)“,- sakė specialistas.
