Senolės vargai – gyvenimą kartinančios kaimynų piktžolės, daržus naikinančios sraigės ir skalbimo mašina... be vandens

L. Bataitienės nuotr.
Devyniasdešimt pirmąjį gimtadienį rugpjūtį švęsianti Rita Jevaltienė išgyveno daug: vyro netektį, onkologinę ligą, kurios pasekmes jaučia iki šiol, bet be darbo senolė negali nustygti vietoje.
90-metė Biržų miesto gyventoja Rita guodėsi, kad kaimynai nešienauja savo žemės sklypo, todėl piktžolės užsisėja ir jos puoselėjamuose gėlynuose, o katinas kasdien parsineša po kelias erkes ir daržą puola sraigės. Onkologine liga serganti senolė papasakojo ne tik apie savo rūpesčius, bet ir džiaugsmus – kaip randa jėgų darželių priežiūrai, darbams šiltnamyje, kaip ja rūpinasi vaikai ir Socialinių paslaugų centro darbuotoja, kaip laukia ir nesulaukia vandentiekio – gyvendama miesto centre, vandenį semia iš šulinio.

Kenčia jau kelerius metus

Tulpėmis apsodintos Ritos Birutės Jevaltienės sodybos Nastopkos gatvėje, Biržų mieste, sunku nepastebėti. Gėlių darželis, kurį puošia įvairiaspalvės tulpės, tvarkingai prižiūrėtas, žolių nematyti. Kiemo pakraštyje išrikiuotos žiemai paruoštos malkos, palei šulinį sustatyti vazoniniai augalai. Jauku ir tvarkinga – toks pirmasis įspūdis, įžengus į Ritos valdas. Nežinodamas, nė nepagalvotum, kad ši sodyba priklauso vasarą savo 91-ąjį gimtadienį minėsiančiai močiutei. Deja, išorinė aplinka slepia vidinius, jau kelerius metus besitęsiančius Ritos ir kaimynystėje gyvenančios Virginijos barnius. Močiutei ramybės neduoda želianti kaimynės veja, dėl kurios, pasak Ritos, kenčia ir katinas, kaimynų žolėje prisirenkantis erkių, ir augalai, kurių lapus nuėda sraigės. Garbaus amžiaus moteriai sunku ravėti gėlynus, juolab, kai juose dauginasi iš gretimo sklypo plintančios piktžolės.

“Tai tęsiasi jau kokius ketverius metus. Anksčiau čia gyvendavo vyriškis, kuris žolę visada nušienaudavo. O kai jis mirė, namą prižiūri duktė, kuri čia negyvena, todėl ir auga žolės. Jei tik kam pasiskundžiu, kaimynė ant manęs pyksta, bet nors žolę nušienauja. Bet ar man reikia kaskart jai priminti, juk pati mato, kas negerai. Iš jos į mano daržą šliaužia sraigės, nuėda augalus. Kiek galima kentėti?“ – „Biržiečių žodžiui“ skundėsi Rita. Pasak jos, iš kaimynų sodybos ant jos ūkinio pastato raizgosi apyniai, kuriuos nupjauti tenka samdyti žmogų.

“Apsiraizgo visur, o kaimynė jų nenukarpo. Tenka pačiai samdyti vyrą, mokėti pinigus, kad juos nupjautų. Šiais laikais už viską tik duok ir duok tuos eurus: ir malkas reikia sukrauti, kitus darbus nudirbti, o dar už ne savo apynių karpymą turiu mokėti“,- piktinosi močiutė.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/