Naujausios
Vilkikai
Per parą po keliasdešimt vilkikų sudrebina žemę.
– Vilkikai – vienintelis minusas. Per karantiną pagrindinėje sankryžoje jautėmės saugiai be jų, – niurna pirmasis sutiktas pašnekovas.
Iš Lietuvos į Latviją vilkikai gabena medieną.
Nuotakos
Penktadienis pasienyje judrus. Nuo ankstyvo ryto žmonės traukia į Skaistkalnės turgų. Dar tik po aštuonių, o ankstyvieji turgaus lankytojai jau grįžta namo. Vienkiemio gyventoja Anelė Garbuzienė tempia net keturis krepšius. Vis pailsėdama ant tilto.
– Anksčiau ir aš pati į turgelį nešdavau vištų kiaušinius, sviestą, grietinę, sūrius. Karvytės jau nebelaikau, tai Skaistkalnės turguje jau nebe prekiautoja, o tik pirkėja. Prisipirkau sėklų, morkų, kaliaropių. Tuščius plotelius žemės pasilikome, apsėsiu. O svarbiausia – gėlių gavau. Sodybą pasipuošiu, – pasakoja Garbuzienė. Ji su vyru ką tik šventė deimantines vestuves.
– Karantinas sugriovė mūsų planus. Mudu tuokėmės biedni, vestuvėse tada dalyvavo 10 svečių. Per mūsų sidabrines vestuves turėjome 30 svečių, per auksines – 50, o per deimantines, šiemet buvome suplanavę 100 svečių... – neišsipildžiusiom svajonėm guodėsi deimantinė nuotaka.
Anelė Garbuzienė ir toliau gyrė skaistkalnietišką turgų. Prekiautojams nereikia mokėti jokių mokesčių. O šiandien turgus tirštas: gėlės, augaliukai, mėsa, žuvis, drabužiai...
Draudimai
Nuo tilto, iš kairės, ir iš dešinės, lietuviai ir latviai žvejai į Nemunėlį įmerkę meškeres. Kas kimba? Žiobriai, ešeriai, šapalai, lydekos, kuojos, – raportuoja vyrai. Žvejai žuveles vilioja ant batono, karkvabalių, sliekų. Žuvelės nenori imt.
– Prie nosies primetu, priplaukia didelė kaip žvėris ir nuplaukia. Velnias žin kodėl, – nirsta ant žuvų žvejys Aldas Žeikas.
Jo bičiuliai per tą laiką susivynioja meškeres ir dingsta. Meškerioti nuo tilto – draudžiama.
... ir manekenė
Germaniškietė Vida turgelyje prisipirko kopūstų, pomidorų, melionų daigų. Latviška silkė labai skani. Ir sūdyta skumbrė. Vida rekomenduoja pirkti skumbrės. Jeigu dar bus.
– Per karantiną labiausiai trūko bendrystės. Ir Skaistkalnės vaistinės. Vaistų, – tvirtina Vida. Ji pripažįsta: į Skaistkalnės turgų metų metais ją veda įprotis tam tikroj vietoj pirkti.
Įpročio vedinos ir šios trys gražuolės germaniškietės: slaugytojos padėjėja Laima Drevinskienė, pardavėja Edita Klanauskienė ir kraštietė manekenė Reda Naktinytė, grįžusi iš Kinijos. Pavasarį turėjo būti Redos ir jos išrinktojo vestuvės. Koronavirusas vestuves nukėlė vasaros pabaigai. Manekenė Reda iš turgelio grįžta su gėlėmis. Edita buvo pasiilgusi rūkytų Kekavos vištų.
– O aš kopūstų vėlyvųjų. Labai gerai prigyja ir dideli užauga. Užteks ir triušiams, – sako Laima.
Turguje
Turgus įsisiūbavęs. Skaistkalnės turguje skamba lietuviška šneka. Skaistkalnietė Zelma tvirtina: labai trūko jiems lietuvių prekiautojų. Kas tie lietuviai prekiautojai? Rinkuškietė. Germaniškietė. Bronius – iš kaimyninio Pasvalio rajono. Muzikantas, o prekiauja visais būtinais darbymečiui paruoštais ūkiškais įrankiais – kauptukais, dalgiais, grėbliais. Jų kotai švelnūs. Bronius, geras meistras, – giria prekiautoją pirkėjas Gediminas. Gediminas į Skaistkalnės turgų atmynė dviračiu iš Legailių. Kauptukų pirkti.
Germaniškietė Lidija Kuzma džiaugiasi po karantino ištrūkusi į turgų.
– Nereikia man nei pinigų, svarbiausia, kad papuoliau tarp žmonių. Per karantiną pustrečio mėnesio viena su šuniuku kalbėjausi, – guodžiasi Lidija. Ji jau viską pardavusi: irisus, citrinmedžius, chrizantemas, ožekšnius...
Iš rinkuškietės gėlininkės labiausiai perka begonijas, pelargonijas, laumakes. Pirkėjas mažai domina zinijos, jurginėliai. Niekam nereikia serenčių...
Pasiilgo sesers
Skaistklalnės autobusų stotelėje ką tik stabtelėjo autobusas. Juo atvyko Albina Nemanienė iš Barbelės. Albina klausinėjo pažįstamų lietuvių, kada pagaliau pradės kursuoti autobusai į Biržus? Ji jau tris mėnesius savo biržietės sesers Emilijos Žalienės nemačiusi. Pasiilgusi. Nori ją apkabinti, kartu su seserimi aplankyti artimųjų kapelius Žvejotgaloje ir Nemunėlio Radviliškyje.
Albina žvalgėsi po turgų. Laiko turi. Autobusas visą valandą stotelėje stovės ir keleivių lūkuriuos. Štai koks paslaugumas ir dėmesingumas.
Eilė prie žuvies, rūkytos mėsos gaminių. Trūkumas – rūkytų gurnų...
Cepelinai
Skaistkalnės kavinės šeimininkė Regina latvius pavergė lietuviškais cepelinais. Jų pasiilgsta net Latvijos estrados žvaigždės. Ką jau bekalbėti apie vietinius. Dabar laukuos darbymetis tai cepelinai iš kavinės plaukia tiesiai darbininkams į laukus. Prieš kelias dienas kaip stojo lietuviai į eilę, taip ir išgaudė visą puodą virtų cepelinų – 30 porcijų. Turgus baigsis 10 valandą, o kavinė pradės dirbti tik 11 valandą. Ne vienas lauks Reginos cepelinų.
Mįslė
– Kainos kelias ir kelias, – turgų peikė tik dvi latvės moteriškės. Jos tvirtino, kad Germaniškio parduotuvėse jų prekės pigesnės. Ir labai džiaugėsi, kad kelias į Germaniškį joms jau laisvas.
Ko Skaistkalnės turgelyje nėra? Alaus.
