Nors nedarbo lygis Biržų rajone pastaraisiais mėnesiais smarkiai nepakilo, tačiau lyginant su pernai metais pokyčiai vis tik yra.
Beveik pora tūkstančių bedarbių
Pasak Užimtumo tarnybos Biržų skyriaus vedėjos Eugenijos Grabauskienės, dėl karantino daugiausia darbdavių rinkosi prastovas, o ne darbuotojų atleidimą, kai kurie darbuotojai išėjo iš darbo savo noru. Tad atleisti iš darbo asmenys sudaro mažiausią dalį visų šiuo metu registruotų bedarbių skaičiaus.
Liepos 1 d. duomenimis, Biržų rajone yra prisiregistravę 1953 bedarbiai, iš kurių daugiausia asmenų nuo 50 metų, gyvenančių kaime ir ilgalaikių bedarbiai (ieškančių darbo ilgiau nei metus). Šių metų kovo – birželio mėnesiais Užimtumo tarnybos Biržų skyriuje užsiregistravo 800 bedarbių, o 2019 m. tuo pačiu metu – 608.
Tikimąsi, kad darbo vietų daugės
Liepos 1d. duomenimis, Biržų rajone buvo registruotos 22 laisvos darbo vietos. Naujų darbo vietų šių metų kovo – birželio mėnesiais įregistruota 249, o 2019 m. tuo pačiu metu – 482. Panevėžio apskrityje bendras nedarbo lygis šiuo metu didžiausias Rokiškyje (17,2 proc.), mažiausias – Panevėžio rajone (12,5 proc.), Biržuose jis siekia 14,7 procentų.
Anot E. Grabauskienės, registruotų darbo vietų skaičius buvo sumažėjęs, nes dauguma įmonių laikinai užsidarė. Tačiau situacija Biržų rajone po truputį gerėja: darbdaviams vėl pradėjus vykdyti savo veiklą atsiranda ir daugiau darbo vietų.
Paklausiausi darbininkai
Siūlomi darbai neišsiskiria nuo įprastinių, dažniausiai ieškoma statybininkų, suvirintojų, tolimųjų reisų vairuotojų, ar darbininkų didžiosiose Biržų rajono įmonėse, šiek tiek sumažėjo maisto ruošėjų poreikis. Užimtumo tarnyba organizuoja ir finansuoja įvairius mokymus, skirtus kvalifikacijai įgyti, deja, norinčių nedaug. Paklausta, kodėl daugiau nei ketvirtadalį Biržų rajone registruotų darbo ieškančių asmenų užima ilgalaikiai bedarbiai, E. Grabauskienė kalbėjo:
-Žmonių yra visokių. Dauguma bedarbių gyvena kaime, tad vieniems pasiūlius darbą mieste, atsiranda sunkumų su transportu, kitiems, vasarą – daržai, žiemą – pečiaus kūrenimas, taip pat yra ir neįgalių žmonių, kuriems ne visada lengva surasti tinkamą darbą. E. Grabauskienė sutiko, kad yra ir neaktyvių bedarbių, kurie pragyvena iš socialinių išmokų, nes jiems taip patogiau negu dirbti ir gauti atlyginimą.