Nesibaido net labiausiai atstumtųjų: gydo, tvarko reikalus ir net priglaudžia gyventi

A. Pocienės asmeninio archyvo nuotr.
„Jei turiu galimybes, argi sunku padėti?“- sako A. Pocienė.
Ar pasikviestumėte pas save gyventi senyvą ligotą moterį? Pasirūpintumėte stikliuką mėgstančio kilnoti vyro sveikata? Tokie žmonės daug draugų neturi. Jei ištinka bėda – pačiam tenka su ja ir dorotis. Tačiau atsiranda prieinančių prie tų, kuriuos aplenkia daugelis. Tokia yra geradarė Alė Pocienė. Jos geradarystės iš tiesų stebina.

Į Germaniškį atvedė prekyba

Pradėkime nuo to, kaip Alė Pocienė apskritai atsirado šiame krašte. Alytė, kaip ją visi vadina Germaniškyje, ne biržietė. Gimė Rokiškio rajone, Eidžionių kaime. Augo keturių vaikų šeimoje. Nuo mažens labai norėjo mokytis ir kuo greičiau imtis savarankiško darbo. Visai jaunutė įstojo į Biržų prekybos mokyklą. O būdama septyniolikos gavo pirmąjį savarankišką darbą Biržų universalinėje parduotuvėje, kanceliarijos skyriuje.

Sukūrusi šeimą, ir augindama porą vaikučių baigė vadybą Maskvos kooperacijos instituto filiale Vilniuje. Prasidėjus privatizavimui A. Pocienė panoro turėti savo verslą, tik nelabai turėjo galimybių. Tačiau, dėka giminaičių, gyvenančių užsienyje, ji galėjo realizuoti savo svajonę. 2000 m. Kalėdų proga atidarė savo parduotuvę Germaniškio kaime. Štai tada kaime ir atsirado unikalus žmogus, kuris jau 21-erius metai daro gerus darbus.

Ypatingus darbus, kurių imtųsi ne kiekvienas. Daugelį blogybių ir vargų vietiniai matė, varguolių gailėjo, bet nesiryžo imti juos traukti iš vargų.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/