Naujausios
Nervus – ne „į konservus“, o pas specialistą
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje šią savaitę prasidėjo Atviros psichiatrijos mėnesio renginiai. Šiemet pasiūlyta naujovė – anoniminės nemokamos gydytojų ir socialinių darbuotojų konsultacijos, į kurias gali ateiti visi, kuriems reikia pagalbos arba nori padėti artimiesiems.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Psichikos sutrikimų priežastys – ir socialinės
Atviros psichiatrijos mėnuo minimas visos šalies psichikos ligų gydymo įstaigose, ir šio mėnesio renginiai organizuojami antrus metus iš eilės.
Atviros psichiatrijos mėnuo – tai laikotarpis tarp dviejų psichikos sveikatai reikšmingų tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos rugsėjo 10-ąją ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, kuri minima spalio 10 dieną.
Pasak Šiaulių Psichiatrijos klinikos II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėjos, laikinai einančios direktorės pareigas, Romualdos Ališauskienės, renginiais siekiama supažindinti visuomenę su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais, paskatinti žmones laiku kreiptis pagalbos.
„Reikia suvokti, kad psichikos ligos – kaip bet kokio kito organo ligos. Tačiau žmogui vis dar gėdinga sirgti psichikos liga. Žmonės dažnai bijo, kad susirgus psichikos liga gali būti apribota jų profesinė veikla“, – sako R. Ališauskienė.
Ne vieną dešimtmetį su psichikos ligoniais dirbanti R. Ališauskienė stebi, kad per nepriklausomybės laikotarpį padaugėjo ligonių, atsirado tokių psichikos sutrikimų, kokių anksčiau nebuvo.
„Gyvenimas dabar yra labai nesaugus. Nors yra daug didesnės galimybės versliems žmonėms, jaunimui, atviras pasaulis, galima keliauti, kur tik nori, bet anksčiau žmonės jautėsi daug saugiau. Ką tai reiškia? Buvo garantuotas būstas, darbas, pastovios, kad ir minimalios, pajamos. Dabar viso šito nėra. Taigi, psichikos sutrikimų padaugėjo dėl socialinių problemų“, – sako gydytoja.
Psichikos ligos vystosi palaipsniui, neretai atsiranda su amžiumi, todėl labai svarbi šių ligų prevencija ir profilaktika.
Pirmi psichikos sutrikimų požymiai – baimė, nerimas, nemiga, įtampa, nuotaikos sutrikimai, nuolatinis nuovargis.
Gydytoja pažymi, kad labai svarbu suvokti šiuos signalus ir kreiptis profesionalios pagalbos. Tačiau neretai žmogus įsivaizduoja žinąs, ką reikia daryti, „naudingų“ patarimų nešykšti ir draugai bei artimieji.
„Dar baisesnis dalykas, kurį prisimenu iš tarybinių laikų, kai sakydavo, kad nervus reikia dėti į konservus. Deja, tie „konservai“ turi galiojimo laiką ir pradeda sproginėti. Tuomet be psichiatro pagalbos jau neapsieinama“, – sako R. Ališauskienė.
Pasak gydytojos, žmonės gal nežino, o gal pamiršta, kad pagalbos galima kreiptis į psichikos sveikatos centrus, kurie veikia beveik visose poliklinikose. Jeigu psichikos sutrikimai nėra sunkūs, padėti gali psichologo, psichoterapeuto konsultacijos.
„Dažnai dar mūsų visuomenė nelabai diferencijuoja šiuos specialistus: psichologas, psichiatras, psichoterapeutas. Mūsų organizuojami renginiai padės geriau susiorientuoti, kada reikia kreiptis į vieną ar kitą specialistą“, – pažymi R. Ališauskienė.
Vakarų Europoje turėti savo psichologą, psichoterapeutą yra jau įprasta, tačiau Lietuvoje žmonės dar gėdijasi prisipažinti, kad lankosi pas juos.
„Žmonės, matyt, įsivaizduoja, kad jeigu pasakys, kad yra blogai, tai jau bus kažkokia žymė visam gyvenimui, kad po to turės kažkokių apribojimų. Žmonės slepiasi, dangstosi iliuzijomis, kad nueis pas šeimos gydytoją, gaus kažkokią tabletę, geriau miegos, sumažės nerimas. Deja, šeimos gydytojų skiriamos raminamosios tabletės padeda tik tam kartui, o problemų nesprendžia“, – sako gydytoja.
Kreiptis pagalbos – ne gėda
Anonimines konsultacijas ves gydytoja psichiatrė Danguolė Akramienė (rugsėjo 21 d., nuo 12 iki 14 val. Psichiatrijos klinikoje), vaikų ir paauglių psichiatrė Silvija Gauronskytė (rugsėjo 27 d., nuo 12 iki 14 val. Moters ir vaiko klinikoje).
Medicinos psichologai Psichiatrijos klinikoje konsultuos rugsėjo 21, 26 ir spalio 4 dienomis, nuo 15 iki 16 valandos.
Socialiniai darbuotojai taip pat Psichiatrijos klinikoje konsultuos rugsėjo 19, 26, spalio 3 ir 10 dienomis, nuo 9 iki 10 valandos.
Psichiatrijos klinikoje vyks ir anoniminiai mokymai, kuriuos ves psichikos sveikatos slaugytojai.
Zita Liniūtė kalbės apie demencija sergančiųjų slaugą namuose (rugsėjo 19, 26 ir spalio 3 d., nuo 14 iki 15 val.), Birutė Lazarevienė ir Ilona Eismontienė patars pagyvenusių žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, slaugos namuose klausimais (rugsėjo 20, 21, 27, 28 d., spalio 4, 5 d., nuo 14 iki 15 val.).
Asta Petrauskienė ves mokymus tema „Pirmasis psichozės epizodas“ (rugsėjo 20, 27 d., spalio 4 d., nuo 10.30 iki 11.30 val.), Kristina Liaudinskienė kalbės apie psichiatrinės krizės situacijas ir pagalbos organizavimą (rugsėjo 22, 29 d., spalio 6 d., nuo 14 iki 15 val.), Ona Keserauskaitė – apie bendravimo su depresijos ligoniais ypatumus (rugsėjo 21, 28 d., spalio 5 d., nuo 14 iki 15 val.).
Rugsėjo 21 ir 28 dienomis bus galima aplankyti Psichiatrijos klinikos skyrius, susipažinti su gydymo sąlygomis, aplinka. Tomis pačiomis dienomis bus galima apsilankyti ir Šaukėnų (Kelmės r.) gerontopsichiatrijos skyriuje, kur gydomi vyresnio amžiaus psichikos sutrikimus išgyvenantys žmonės bei teikiamos mokamos psichikos sveikatos slaugos paslaugos.
Rugsėjo 19 – spalio 10 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veiks pacientų darbų paroda, o rugsėjo 22 dieną 15 valandą bus parodos atidarymas ir skaitymų popietė.
Tos pačios problemos ir vaikams
Psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė Laimutė Onutė Mikelevičienė sakė, kad į Psichiatrijos kliniką neretai užsuka ieškodami pagalbos ar norėdami pasitarti. Dažnai užsuka tokių, kurie ieško sprendimų, kaip padėti savo artimam žmogui, kenčiančiam nuo alkoholizmo, narkomanijos, depresijos. Medikė patikino, kad net pasibaigus Atviros psichiatrijos mėnesiui žmonės galės užeiti į kliniką ir pasikonsultuoti nemokamai.
L. O. Mikelevičienė taip pat priminė, kad žmonėms yra galimybė gydytis anonimiškai.
„Jeigu pacientas nenori būti įvardintas, egzistuoja Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas ligų sąrašas, pagal kurį žmogaus tapatybė gali būti koduojama, ir pagalba suteikiama anonimiškai. Tik reikia atminti, kad tas ligų ir būklių sąrašas nėra begalinis, ir paslaugos tokiu atveju visada yra mokamos“, – sakė medikė.
Pasak L. O. Mikelevičienės, jeigu žmogus baiminasi būti identifikuotas, verta sumokėti pinigus ir išeiti namo žinant, ar reikalinga gydytojų pagalba, nes gyvenimas nežinioje yra prarastas laikas. Vėliau, išsiaiškinus situaciją, niekas netrukdo užsiregistruoti, tapti pacientu ir gauti finansuojamus vaistus ir tyrimus.
Medikė sako, jog klaidinga manyti, kad su psichikos sutrikimais susiduria tik suaugusieji. Beveik tos pačios problemos kamuoja ir paauglius, ir netgi vaikus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ATVIRUMAS: Šiaulių Psichiatrijos klinikos II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėja Romualda Ališauskienė (kairėje) ir vyriausioji slaugos administratorė Laimutė Onutė Mikelevičienė skatina dalyvauti Atviros psichiatrijos mėnesio renginiuose. Tai galimybė pažvelgti į šiuolaikinę psichiatriją, daugiau sužinoti apie psichiatrijoje taikomų metodų įvairovę, išdrįsti ateiti pas specialistus anonimiškai pasikalbėti apie problemas.