
Naujausios
Kaimo moterys sulaukė gausaus sveikintojų būrio. Lietuvių, esčių, latvių pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, LR seimo narys Algimantas Dambrava, euro parlamentaras Bronis Ropė. Dovanomis ir sveikinimais apsikeitė trijų organizacijų vadovės.
Konferencijoje prisiminta Lietuvos ūkininkių draugijos istorija. Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė ir variklis – 1938m. LR ŽŪR Namų ūkio, namų pramonės ir smulkiųjų ūkio šakų komisijos pirmininkė Elena Devenienė. 1938 m. kovo mėn. vyko moterų pasitarimas dėl Lietuvos ūkininkių draugijos steigimo. Balandį įkurti pirmieji LŪD skyriai, o jau metų pabaigoje veikė 60 skyrių atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. E. Devenienė tvirtino, kad tik bendromis pastangomis galima tikėtis pakeisti fatališkai sunkią moters padėtį. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai buvo: suburti ūkininkes ir kaime dirbančias moteris vieningai ir ryžtingai ūkinei, tautinei ir kultūrinei veiklai; ugdyti moterų gilius žmoniškumo ir tautinės garbės jausmus, mokslo, darbo ir žemės ūkio meilę, dorovės kilnumą ir savo paskirties tikrąjį supratimą; išsiaiškinti ir išugdyti būdingą lietuvę ūkininkę; visa savo veikla siekti ne tik profesinės, bet ir tautinės gerovės.
1940 m.sausio 5-6d. vykusiame pirmame LŪD suvažiavime A. Devenienė pabrėžė, kad draugija yra nepolitinė organizacija, o svarbiausias jos uždavinys – siekti geresnio rytojaus. 1940m. balandžio mėn. draugija turėjo apie 100 skyrių. Veikla buvo plati. Nuo muilo ir sėklų pristatymo iki tautinių kostiumų albumėlių, ligų prevencijos, gyvenamųjų namų tvarkymo, agronomijos mokomųjų leidinėlių dalijimo, konkursų ir tyrimų. Deja, smarkiai įsibėgėjusi veikla buvo nutraukta 1940m. birželio 15d. prasidėjusios sovietinės okupacijos.
1992 m. birželio mėn. 6d. Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Kauno rajono ūkininkių ir ,,Ūkininko patarėjo” leidžiamo laikraščio ,,Šeimininkė” redaktorių ir darbuotojų rūpesčiu Lietuvos ūkininkių draugija vėl atkurta.
Lietuvos ūkininkių draugijos narės dėkingos visoms vadovėms: Linai Bružikienei, Genovaitei Kimbrienei, Marijai Račkaitienei ir šiuo metu vadovaujančiai Virginijai Žliobienei. Šiandien organizacijos tikslas – kantriai skleisti dvasines vertybes,saugoti lietuvių tradicinę kultūrą, papročius, kulinarinį paveldą, šviesti kaimo moteris.
Savaitgalį vykusioje 17-oje Baltijos šalių moterų konferencijoje biržietėms atstovavo biržietė Genovaitė Valeckienė, satkūnietės Irena Zablackienė ir Jūratė Trečiokienė, šukionietė Rita Bieliakienė beri pabiržietės Vanda Marcinkevičienė ir Nijolė Stasiulienė. Mugėje su savo dirbiniais, papuošalais dalyvavo satkūnietė Rima Samulionienė su papuošalais ir levandų ūkio savininkė Giedrė Jankūnienė iš Mockūnų kaimo.
LŪD pirmininkė Virginija Žliobienė biržietes įvardija tarp draugijos lyderių. Biržietės savo veikloje daug dėmesio skiria tradicijų, papročių, kulinarinio paveldo puoselėjimui. Jos rengia įvairius seminarus, aktyviai dalyvauja įvairiose konferencijose, buria savo bendramintes draugystei, bendrystei.
Konferencijoje trijų šalių kaimo moterys dalinosi sėkmingais projektais ir kaimo moterų verslo pavyzdžiais. Vakare, linksmai grojant kapelai ,,Sutaras”, suvalgytas jubiliejaus tortas.
Antrą dieną konferencijos dalyvės lankė verslo objektus ūkiuose ir bendruomenėje. Atsisveikinimui kiekvienos šalies delegacija pasodino po medelį Zarasų profesinės mokyklos parke.
Be dainų neapsieita.
– Šiais metais gausiai atvyko šukioniečių draugės estės iš Melliste kaimo, Tartu rajono, net 7 moterys: Kaja, Lėa, Maia, Anita, Eve, Maire, Olga. Buvo labai smagu vėl susitikti, pasikalbėti, pabendrauti, pasigirti kiek kuriai anūkų užderėjo. Tradiciškai estėms dovanojau šakotį ir suvenyrų. Pati namo parvežiau ,,Kalevo” saldumynų ir linkėjimų savo draugijos narėms, – "Biržiečių žodžiui" pasakojo šukionietė Rita Bieliakienė.
Kitais metais tuo pačiu metu 30 lietuvių vyks į Estiją. Estės 2020 metais taip pat minės savo organizacijos jubiliejų.
Latvės negali pasigirti savo organizacijos ilgaamžiškumu. Latvijos kaimo moterims tik prieš 17 metų kilo mintis susiburti bendrai veiklai ir prisijungti prie kaimyninių šalių, Lietuvos ir Estijos kaimo organizacijų.