Jono kaimas, keliai ir klystkeliai

L. Bataitienės nuotr.
Jo­nas kai­me yra sa­vas — tai gy­vu­lius pa­de­da pri­žiū­rė­ti, tai kie­man už­su­ka mais­to pa­pra­šy­ti, tik žie­mos lau­kia su ne­ri­mu, nes ne­ži­no, kur ga­lės pri­si­glaus­ti.
Yra tokia Tarptautinė kovos su skurdu diena. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į skurdžiai gyvenančiuosius, rengiamos paramos akcijos. Biržuose tą dieną akcija buvo nebent nukainotai dešrai, kurios skurdžiai gyvenantis Jonas vis tiek neišgali nusipirkti. Skurdas ir artėjanti žiema neramina iš vieno Germaniškio kaimo krašto į kitą keliaujantį Joną Žeikarą – pusamžį vyrą, kuris neturi savo pastogės ir artimų žmonių, tik daug prisiminimų.

Keliu iš tolo žvanga grandinės – Jonas veda gyvulius į pievą ganytis. „Pasiėmiau ir kaip savo šuniukus vedu. Gyvuliai jaučia gerą žmogų. Šiaip sau kaiminkai padedu. O jeigu nepadėčiau, tai va...“- tarsteli Jonas ir suraito špygą. Reikia suprasti, kad už pagalbą vyras sulaukia pinigėlio cigaretėms, maistui... Jonas didžiuodamasis sako: „Gyvuliai klauso, nes nuo mažo teliuko užauginau. Jie pripratę prie manęs... Tik negalima jų skriausti – užduosi per ausį, visą gyvenimą prisimins“.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/