Naujausios
Iš mamos pusės, žinomos pedagogės Vitos Baublienės, jūsų biržietiškos šaknys yra labai gilios...
Per mamos liniją esu šakninis biržietis, kurio šaknys siekia XVII a. vidurį. Taigi pagal seną, savivaldžių miestų tradiciją priklausau didžiųjų arba tikrųjų, laisvųjų miestelėnų kategorijai. O ji skyrėsi nuo kitų tuo, kad laisvieji miestelėnai paveldėjimo keliu rinko ir patys galėjo būti renkami į miesto tarybą ir burmistrus. Taip tvirtinu todėl, kad mano senelis, Viktoras Januškevičius, buvo tarp tų miestelėnų, kurie rotacijos principu saugojo slaptą miesto archyvą, kuriame buvo miesto privilegijų rinkinys, apie kurį užsimena istorikas Jonas Yčas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Magdeburgo teisės susiformavo 12–13 a. Jų pagrindą sudarė Magdeburgo arkivyskupo Wichmanno 12 a. antroje pusėje Magdeburgo miestiečiams suteiktos privilegijos. Iš Magdeburgo išplito į kitus Vokietijos miestus. Magdeburgo teises suteikdavo valstybės vadovas. Buvo taikoma Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos miestams.
Magdeburgo teisės nustatė miestiečių luomo teises – turto paveldėjimą, nuosavybės perleidimą, paskolų įrodinėjimą, atsakomybę už įvairius nusikaltimus, globėjų ir globotinių teises ir pareigas, testamentų sudarymą, prekybos ir amatų taisykles, miesto valdymą, teismų sudėtį, procesą.
Lietuvoje šios teisės pradėjo plisti 14 a. pab. Pirmieji ją gavo Vilniaus miesto gyventojai. 1589 m. kovo 9 d. Magdeburgo teisių suteikimas Biržams nežymėjo miesto gyvavimo pradžios, bet, gavus tokias teises, miestas jau buvo kitos kategorijos. Biržams, privačiam Radvilų miestui, gauti Magdeburgo teises nebuvo itin paprasta, bet galiausiai 16 a. pabaigoje karalius Zigmantas Vaza jas suteikė. Radvilos ėmėsi plėsti miestą, skleidė žinią apie sutektas teises, kvietėsi pirklius ir amatininkus iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio, atleido miestiečius nuo mokesčių. Į Biržus atsikrausto karaimai iš Trakų, žydai, vokiečiai. 16 a. Biržai buvo daugiaetninis, daugiakultūris miestas, kuriame visi turėjo veiklos ir nebuvo skriaudžiami.
