Naujausios
Dar 1989 metais Gaižiūnuose, aikštelėje prie buvusios Adomavičių sodybos, Antano Adomavičiaus iniciatyva, iškilo paminklinis ansamblis Gaižiūnų kaimo gyventojų, ištremtų ir išvežtų į lagerius, atminimui. Akmeniniame paminkle iškaltos Gaižiūnų kaimo tremtinių ir politinių kalinių pavardės: Adomavičiai P.P., Adomavičiai B.E., Baronai, Gesevičiai, Narvidai, Sakalauskai, Štelemėkai, Valeckai, Valuntoniai, Žitkevičiai, Striškaitė, Šulniai P.A.
Gaižiūnų bendruomenės žmonės kasmet čia susirenka paminėti Gedulo dienos. Dar 2003 metais iškilo gražus kryžius, tačiau laikui bėgant, jis tapo ne toks tvirtas ir Gaižiūnų bendruomenė, vadovaujama Adolfo Jasinevičiaus, paprašė Vaidoto Butkevičiaus iš ąžuolo pagaminti naują kryžių.
Naujajam kryžiui pašventinti ir tremčiai prisiminti į Adomavičių sodelį gausiai susirinko ne tik gaižiūniečiai, bet ir aplinkinių vietovių gyventojai, svečiai, savivaldybės administracijos vadovai.
Į minėjimą gaižiūniečiai pakvietė Vabalninko parapijos kleboną kunigą Joną Tamošiūną. Jis pašventino naują kryžių ir prie improvizuoto altorėlio aukojo šv. Mišias. Giedojo Vabalninko bažnyčios choristai, vadovaujami vargonininko Petro Matulio.
Oficialus minėjimas vyko po šv. Mišių, giedant Lietuvos himną. Gaila, kad jau nebegalėjo dalyvauti tremties paminklų iniciatorius 96-metis Antanas Adomavičius, gyvenantis Anykščiuose. Jis kraštiečiams atsiuntė laišką su padėka ir palinkėjimais bei prašymu išėjusiųjų atminimą pagerbti tylos minute.
Minėjime negalėjo dalyvauti kryžiaus autorius Vaidotas Butkevičius. Keletą patriotinių dainų padainavo Vabalninko kultūros namų folkloro ansamblis „Saulala“, vadovaujamas Petro Matulio. Skambėjo Biržų tremtinių choro dainos (vadovė Laima Aukštuolienė). Šiai progai, kad ir nedidelę programėlę, sukūrė vietinio kaimo vaikai. Savo lyriškais balsais ir muzika žiūrovus nukėlė į praeitį Laima ir Arturas Aukštuoliai.
Tremties sodelį jau daug metų prižiūri Algis Simsonas. Sodo gilumoje dar tebestovi raudonų plytų dviaukštis tremtinių Adomavičių namas. Ištrėmus šeimininkus, čia kurį laiką buvo Gaižiūnų kolūkio kontora, 1950-1954 metais septynmetė, vėliau, iki 1980 metų – pradinė mokykla. Dabar tai – tuščias, apleistas ir griūvantis namas.
Po minėjimo bendruomenės pirmininkas Adolfas Jasinevičius ir žmona Vida dėkojo minėjimo dalyviams ir pakvietė į bendruomenės namus artimiau pabendrauti, pasivaišinti arbata, kava. Beje, Vida Jasinevičienė taip pat tremtinių dukra, iš Baibokų 1949 metais ištremtų tėvų, gimusi Sibire. Ji grįžo tik 1957 metais.
