Naujausios
Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijos prezidentas – garbė, atsakomybė ar našta?
Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Kiekvienas laikotarpis buvo išgyventas atskirai – su savais sunkumais. Asociacijai pradėjau vadovauti prieš dešimt metų, oficialiai – prieš aštuonerius. Man tai buvo iššūkis dirbti taip, kad matyčiau rezultatą, norėjau kažką daryti vardan Lietuvos. Daug metų auginau arklius, todėl esu sukaupęs tikrai didelę patirtį. Pareigos suteikė galimybę žinias perduoti tiems, kurie domisi arkliais. Norėjosi visiems pasakyti, kad dirbame ne veltui ir kad nešame Lietuvos vėliavą. Dirbti su didesne grupe žmonių taip pat teko mokytis, nes neturėjau tokios patirties.
Tad darbas asociacijoje – iššūkis, kai turi tikslus ir juos reikia įgyvendinti. Kiekviena patirtis ateina ilgainiui. Buvo ir nepasitenkinimo banga iš aplinkos, tačiau aš darbą dirbu labai atsakingai, taip, kaip sau. O tai daug kam nepatiko. Buvo žmonių, turėjusių sovietines pažiūras, bet iškėliau kartelę vis aukščiau ir reikalavau rezultatų, nors daug kas dirbti nenori. Tada ir įvyko susipriešinimas. Dabar matau, kad didžiausią įtaką padarė Lietuvos žirgynas. Lietuvoje yra didžiausias žirgynas Europoje, tačiau neaišku, kodėl jis išlaikomas biudžeto lėšomis, prisidengiant jų saugojimu. Taip stabdomas privatus sektorius. Kai pastebėjau šią problemą, prasidėjo pasipriešinimai – ministerija, veterinarija, kita nenugalima jėga... Buvo siekiama pašalinti mane iš vadovo kėdės, bet jiems nepavyko. Todėl nuo asociacijos atskilo dalis žmonių, kurie įkūrė kitą.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/