Ūkininkas Vigantas Indrašius: „Mes pamiršome, kad arklys ir žmogus turi ypatingą ryšį, jie sukūrė civilizaciją“

Ž. Katkūnaitės nuotr.
Vabalninko seniūnijoje jau ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantis Vigantas Indrašius atsisako žemės dirbimo traktoriais ir kinkys arklius.
Pernai veiklos trisdešimtmetį minėjęs Gaižiūnų kaime, Vabalninko seniūnijoje, ūkininkaujantis Vigantas Indrašius šiemet ruošiasi iššūkiui – atsisakys sunkiosios technikos ir laukus dirbs kaip kadaise lietuviai – arkliais. Ar tai įmanoma? Kas pažįsta šį, iššūkių nebijantį, Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijos prezidentu išrinktą žmogų, pripažins, kad jis drąsiai priima sprendimus. V. Indrašius ūkininkauti pradėjo turėdamas vieną arklį, dabar jų ūkyje – gal šimtas. „Buvau jaunas, turėjau daug norų ir tikslų... O neturėjau nieko, nes buvau jaunuolis iš miesto, norintis surasti ryšį su gamta“,- sakė V. Indrašius.

Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijos prezidentas – garbė, atsakomybė ar našta?

Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Kiekvienas laikotarpis buvo išgyventas atskirai – su savais sunkumais. Asociacijai pradėjau vadovauti prieš dešimt metų, oficialiai – prieš aštuonerius. Man tai buvo iššūkis dirbti taip, kad matyčiau rezultatą, norėjau kažką daryti vardan Lietuvos. Daug metų auginau arklius, todėl esu sukaupęs tikrai didelę patirtį. Pareigos suteikė galimybę žinias perduoti tiems, kurie domisi arkliais. Norėjosi visiems pasakyti, kad dirbame ne veltui ir kad nešame Lietuvos vėliavą. Dirbti su didesne grupe žmonių taip pat teko mokytis, nes neturėjau tokios patirties.

Tad darbas asociacijoje – iššūkis, kai turi tikslus ir juos reikia įgyvendinti. Kiekviena patirtis ateina ilgainiui. Buvo ir nepasitenkinimo banga iš aplinkos, tačiau aš darbą dirbu labai atsakingai, taip, kaip sau. O tai daug kam nepatiko. Buvo žmonių, turėjusių sovietines pažiūras, bet iškėliau kartelę vis aukščiau ir reikalavau rezultatų, nors daug kas dirbti nenori. Tada ir įvyko susipriešinimas. Dabar matau, kad didžiausią įtaką padarė Lietuvos žirgynas. Lietuvoje yra didžiausias žirgynas Europoje, tačiau neaišku, kodėl jis išlaikomas biudžeto lėšomis, prisidengiant jų saugojimu. Taip stabdomas privatus sektorius. Kai pastebėjau šią problemą, prasidėjo pasipriešinimai – ministerija, veterinarija, kita nenugalima jėga... Buvo siekiama pašalinti mane iš vadovo kėdės, bet jiems nepavyko. Todėl nuo asociacijos atskilo dalis žmonių, kurie įkūrė kitą.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/