
Naujausios
Šukionių kaimo bendruomenės ir Lietuvos ūkininkių draugijos skyriaus pirmininkė Rita Bieliakienė prisimena: 2003 m. spalio 10-11 dienomis Latvijos kaimo moterų organizacijos iniciatyva įvyko pirmoji tarptautinė konferencija. Buvo nutarta tokią konferenciją rengti kasmet spalio viduryje, kuomet švenčiama tarptautinė kaimo moterų diena. Penktoji konferencija vyko Kaune 2007metais.
– Per pietus nebeliko vietos prie pažįstamų lietuvių stalelio. Pasiklausiau, ar galiu prisėst, ar laisva vieta prie nepažįstamųjų? Susipažinom pietų metu. Tai buvo estės iš Melliste, Tartu rajono– Lea ir Mae. Vakare į viešbučio kambarį jos atnešė mums lauktuvių – krūvą estiškų saldainių ir pasikvietė mus su Genovaite į savo viešbučio kambarį artimesnei pažinčiai. Ten ir susipažinom su Maire, Kaja, Olga, Anita, Eve, – pasakoja Rita.
Pasikeitus adresais, nesunku brūkštelėti atviruką bičiulėms Kalėdų švenčių proga. Valstybinių švenčių metu šukionietes ir estes lanko nuotaikingi sveikinimai: vėliavėlės, šypsenėlės sms žinutėmis. Moterys bendrauja ir facebook paskyroje. O susitinka jos visos kasmet Baltijos šalių kaimo moterų konferencijose. Estės Šukionyse svečiavosi du kartus, šukionietės vyko su nakvyne pas jas vieną kartą.
Bičiulės keičiasi lauktuvėmis – rankdarbiais, suvenyrais, kulinarinio paveldo gaminiais.
Estes visur lydi jų vyrai. Anitos brolis Raulas vairuoja automobilį. Kelionėje jos saugios.
– Kovo 8-osios proga mellistietės susirenka pabendrauti, vaišinasi šampanu ir beveik kasmet tos dienos vakarą man paskambina ir pasveikina, perduoda moterims linkėjimus. 2019 pavasarį jos mus kvietė į savo šventę, bet jų šventė sutapo su Lietuvoje vykusiais rinkimais, tai teko atsiprašyti, nes dauguma mūsų moterų dirbo rinkiminėse komisijose ir negalėjome išvykti, – pasakoja Rita.
Jos viską vienos apie kitas susižino, dalijasi nuotraukomis. Bėdomis, džiaugsmais – irgi. Lea jau palaidojusi vyrą, jos rąstinė kavinukė "Kankorėžis" užsidarė neatlaikiusi konkurencijos. Eve augina uogas ir daržoves, renka grybus, konservuoja ir nuolat prekiauja paklausia produkcija. Ji daug metų slaugė sunkiai sergančią mamą. Olga, Maire – bibliotekininkės. Jų vaikai emigracijoje, su anūkais bendrauja skaipu. Anita – puiki sporto specialistė. Dirba mokykloje. Maja – daržininkė, daug ir sunkiai triūsia. Kaja – vadybininkė, puiki šeimininkė. Visos šios moterys, pasakoja Rita Bieliakienė, anksčiau laikė karves, šėrė kiaules. Bet seniai apie tai jau pamiršusios.
– Bendraujame rusų kalba, vienos sunkiau šneka, kitoms lengviau sekasi. Estų kalbos žodžių sudėtyje daug balsių, joms sunkus rusiškų žodžių tarimas. Moterys – šaunuolės, nemėgstančios dejuoti dėl sunkumų, nenešančios šiukšlių iš savo gryčios (perkeltine prasme), mylinčios savo folklorą. Nepastebėjau kažkokių didelių skirtumų tarp jų ir mūsų, – kalba Rita.
O kaip su estų lėtumu? Mitas ar faktas?..
– Negaliu patvirtinti mito apie estų lėtumą. Gal tik didesnis jų dėmesys rankdarbiams. Jos vakaroja kartu megzdamos ar kitus darbelius dirbdamos. Savo rankų dirbinius labai vertina ir jais puošiasi. Estijoje gausiau naudojami nacionaliniai simboliai, pavyzdžiui, rugiagėlės žiedeliai ar jų derinys su rugiu ir ramune. Tokia simbolika puošiami stiklo gaminiai, albumai, sausų javainių pusryčių pakuotė, kojinės, – pastebi šukionietė Rita.
Ji pasidžiaugia: šių metų spalio mėnesį estės ir šukionietės vėl susitiks Baltijos šalių moterų konferencijoje. Konferencija vyks Estijoje.