Draugystės maršrutais: Estija – Šukionys

Vir­gi­ni­jaus BIE­LIA­KO nuo­tr.
Šu­kio­nie­tė Ri­ta Bie­lia­kie­nė (tre­čia iš kai­res) su sa­vo bi­čiu­lė­mis es­tė­mis Za­ra­suo­se.
Va­sa­rio 24-ąją Es­ti­ja šven­čia vals­ty­bi­nę šven­tę, Nep­rik­lau­so­my­bės die­ną. Šią die­ną jau ke­lio­li­ka me­tų į Es­ti­ją skren­da svei­ki­ni­mai iš Šu­kio­nių, ato­kaus Bir­žų kraš­to kam­pe­lio. Apie to­li­mą, bet nuo­šir­džią es­čių ir šu­kio­nie­čių pa­žin­tį bei drau­gys­tę. Ir ko­kios jos, es­tės mo­te­rys?

Šu­kio­nių kai­mo bend­ruo­me­nės ir Lie­tu­vos ūki­nin­kių drau­gi­jos sky­riaus pir­mi­nin­kė Ri­ta Bie­lia­kie­nė pri­si­me­na: 2003 m. spa­lio 10-11 die­no­mis Lat­vi­jos kai­mo mo­te­rų or­ga­ni­za­ci­jos ini­cia­ty­va įvy­ko pir­mo­ji tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja. Bu­vo nu­tar­ta to­kią kon­fe­ren­ci­ją reng­ti kas­met spa­lio vi­du­ry­je, kuo­met šven­čia­ma tarp­tau­ti­nė kai­mo mo­te­rų die­na. Penk­to­ji kon­fe­ren­ci­ja vy­ko Kau­ne 2007metais.

– Per pie­tus ne­be­li­ko vie­tos prie pa­žįs­ta­mų lie­tu­vių sta­le­lio. Pa­sik­lau­siau, ar ga­liu pri­sėst, ar lais­va vie­ta prie ne­pa­žįs­ta­mų­jų? Su­si­pa­ži­nom pie­tų me­tu. Tai bu­vo es­tės iš Mel­lis­te, Tar­tu rajono– Lea ir Mae. Va­ka­re į vieš­bu­čio kam­ba­rį jos at­ne­šė mums lauk­tu­vių – krū­vą es­tiš­kų sal­dai­nių ir pa­si­kvie­tė mus su Ge­no­vai­te į sa­vo vieš­bu­čio kam­ba­rį ar­ti­mes­nei pa­žin­čiai. Ten ir su­si­pa­ži­nom su Mai­re, Ka­ja, Ol­ga, Ani­ta, Eve, – pa­sa­ko­ja Ri­ta.

Pa­si­kei­tus ad­re­sais, ne­sun­ku brūkš­te­lė­ti at­vi­ru­ką bi­čiu­lėms Ka­lė­dų šven­čių pro­ga. Vals­ty­bi­nių šven­čių me­tu šu­kio­nie­tes ir es­tes lan­ko nuo­tai­kin­gi svei­ki­ni­mai: vė­lia­vė­lės, šyp­se­nė­lės sms ži­nu­tė­mis. Mo­te­rys bend­rau­ja ir fa­ce­book pa­sky­ro­je. O su­si­tin­ka jos vi­sos kas­met Bal­ti­jos ša­lių kai­mo mo­te­rų kon­fe­ren­ci­jo­se. Es­tės Šu­kio­ny­se sve­čia­vo­si du kar­tus, šu­kio­nie­tės vy­ko su nak­vy­ne pas jas vie­ną kar­tą.

Bi­čiu­lės kei­čia­si lauk­tu­vė­mis – rank­dar­biais, su­ve­ny­rais, ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ga­mi­niais.

Es­tes vi­sur ly­di jų vy­rai. Ani­tos bro­lis Rau­las vai­ruo­ja au­to­mo­bi­lį. Ke­lio­nė­je jos sau­gios.

– Ko­vo 8-osios pro­ga mel­lis­tie­tės su­si­ren­ka pa­bend­rau­ti, vai­ši­na­si šam­pa­nu ir be­veik kas­met tos die­nos va­ka­rą man pa­skam­bi­na ir pa­svei­ki­na, per­duo­da mo­te­rims lin­kė­ji­mus. 2019 pa­va­sa­rį jos mus kvie­tė į sa­vo šven­tę, bet jų šven­tė su­ta­po su Lie­tu­vo­je vy­ku­siais rin­ki­mais, tai te­ko at­si­pra­šy­ti, nes dau­gu­ma mū­sų mo­te­rų dir­bo rin­ki­mi­nė­se ko­mi­si­jo­se ir ne­ga­lė­jo­me iš­vyk­ti, – pa­sa­ko­ja Ri­ta.

Jos vis­ką vie­nos apie ki­tas su­si­ži­no, da­li­ja­si nuo­trau­ko­mis. Bė­do­mis, džiaugs­mais – ir­gi. Lea jau pa­lai­do­ju­si vy­rą, jos rąs­ti­nė ka­vi­nu­kė "Kan­ko­rė­žis" už­si­da­rė neat­lai­kiu­si kon­ku­ren­ci­jos. Eve au­gi­na uo­gas ir dar­žo­ves, ren­ka gry­bus, kon­ser­vuo­ja ir nuo­lat pre­kiau­ja pa­klau­sia pro­duk­ci­ja. Ji daug me­tų slau­gė sun­kiai ser­gan­čią ma­mą. Ol­ga, Mai­re – bib­lio­te­ki­nin­kės. Jų vai­kai emig­ra­ci­jo­je, su anū­kais bend­rau­ja skai­pu. Ani­ta – pui­ki spor­to spe­cia­lis­tė. Dir­ba mo­kyk­lo­je. Ma­ja – dar­ži­nin­kė, daug ir sun­kiai triū­sia. Ka­ja – va­dy­bi­nin­kė, pui­ki šei­mi­nin­kė. Vi­sos šios mo­te­rys, pa­sa­ko­ja Ri­ta Bie­lia­kie­nė, anks­čiau lai­kė kar­ves, šė­rė kiau­les. Bet se­niai apie tai jau pa­mir­šu­sios.

– Bend­rau­ja­me ru­sų kal­ba, vie­nos sun­kiau šne­ka, ki­toms leng­viau se­ka­si. Es­tų kal­bos žo­džių su­dė­ty­je daug bal­sių, joms sun­kus ru­siš­kų žo­džių ta­ri­mas. Mo­te­rys – šau­nuo­lės, ne­mėgs­tan­čios de­juo­ti dėl sun­ku­mų, ne­ne­šan­čios šiukš­lių iš sa­vo gry­čios (per­kel­ti­ne pra­sme), my­lin­čios sa­vo folk­lo­rą. Ne­pas­te­bė­jau kaž­ko­kių di­de­lių skir­tu­mų tarp jų ir mū­sų, – kal­ba Ri­ta.

O kaip su es­tų lė­tu­mu? Mi­tas ar fak­tas?..

– Ne­ga­liu pa­tvir­tin­ti mi­to apie es­tų lė­tu­mą. Gal tik di­des­nis jų dė­me­sys rank­dar­biams. Jos va­ka­ro­ja kar­tu megz­da­mos ar ki­tus dar­be­lius dirb­da­mos. Sa­vo ran­kų dir­bi­nius la­bai ver­ti­na ir jais puo­šia­si. Es­ti­jo­je gau­siau nau­do­ja­mi na­cio­na­li­niai sim­bo­liai, pa­vyz­džiui, ru­gia­gė­lės žie­de­liai ar jų de­ri­nys su ru­giu ir ra­mu­ne. To­kia sim­bo­li­ka puo­šia­mi stik­lo ga­mi­niai, al­bu­mai, sau­sų ja­vai­nių pus­ry­čių pa­kuo­tė, ko­ji­nės, – pa­ste­bi šu­kio­nie­tė Ri­ta.

Ji pa­si­džiau­gia: šių me­tų spa­lio mė­ne­sį es­tės ir šu­kio­nie­tės vėl su­si­tiks Bal­ti­jos ša­lių mo­te­rų kon­fe­ren­ci­jo­je. Kon­fe­ren­ci­ja vyks Es­ti­jo­je.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos