Biržietės Ingos Miller kasdienybė Amerikoje – darbas reanimacijos skyriuose

Asmeninė nuotr.
Ingos specialybė – kvėpavimo takų priežiūros specialistė-terapeutė. Ji padeda gydytojams gaivinant pacientus reanimacijos skyriuose.
Biržietė Inga Miller, nors jau trylika metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo krašto nepamiršta – seka naujienas. Ypač dabar, kai visas pasaulis kovoja su koronavirusu. Moteris su kaukes siuvančiomis biržietėmis dalijasi patarimais, kaip jas teisingai pasiūti, siunčia iškarpas, domisi, kaip mes laikomės. Ingos specialybė tokia, kokios Lietuvoje nėra – kvėpavimo takų priežiūros specialistė-terapeutė, tai yra dešinioji gydytojo ranka reanimacijos skyriuose. Inga mielai sutiko „Biržiečių žodžio“ skaitytojams papasakoti apie save, savo šeimą bei sudėtingą darbą prižiūrint sunkius ligonius, amerikiečių kasdienybę karantino metu.

Papasakokite apie save: kur gimėte, augote, lankėte mokyklą, studijavote.

Esu Inga (Klezytė) Miller, gimusi Šiaulių rajone, užaugusi Biržuose, tiksliau Rinkuškiuose. Lankiau ir 1997 metais baigiau Biržų „Atžalyno“ vidurinę mokyklą. Baigusi vidurinę mokyklą, finansiškai neturėjau galimybės iš karto stoti į aukštesnius mokslus.

Kokie prisiminimai iš vaikystės mieliausi?

Labiausiai iš vaikystės atminty yra įstrigusios vasaros, praleistos kaime pas senelius. Mūsų kartos vaikai laisvą laiką leido lauke su draugais. Niekada nebuvo nuobodu. Žiemą slidėmis nukeliaudavome per Širvėnos ežerą iki Biržų pilies, kad galėtume slidinėti piliakalnio “kalnais”. Iš jaunesnių mokyklos dienų labiausiai įsimintina turistinė kelionė į Nemunėlio Radviliškį ir dramos būrelis. Ir turistams, ir ramos būreliui vadovavo matematikos mokytojas Algimantas Bukys.

Kodėl pasirinkote medikės profesiją, kokia Jūsų specializacija?

Lietuvoje, Alytaus mieste, baigiau kirpėjos kursus, tačiau kirpėja niekada nedirbau, nes su šeima persikraustėme gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Vyro šeima Amerikoje turėjo medicininio masažo kliniką, tad ir įsisukau į jų verslą. Tapus masažo terapeute ir vadovaujant klinikai, norėjosi kažko daugiau, giliau. Sesuo, kuri išvykusi į JAV nuo 2000 metų ir šiuo metu dirbanti medicinos seselių vadove, vis skatino mane eiti į medicinos mokslus. Ir išdrysau. Pasirinkau kvėpavimo takų priežiūros specialistės-terapeutės kelią. Žinau, kad tokios specialybės Lietuvoje, ar net daugumoje Europos šalių nėra. Mes esame dešinioji gydytojo ranka priimamajame, vaikų ir suaugusiųjų reanimacijos skyriuose. Esame pirmoji pagalba širdies ir plaučių gaivinime. Savo pacientus sutinkame gimdymo skyriuje, kai jie gimsta 15 savaičių anksčiau, prijungiame juos prie dirbtinio kvėpavimo aparatų. Esu paskutis žmogus šalia to, kuriam jokia medicininė pagalba jau nepadėjo.

Kokie keliai nuvedė į JAV?

Kadangi vyras kilęs iš JAV, pasibaigus jo darbo sutarčiai Lietuvoje, persikėlėme gyventi į jo tevynę. Apsisprendimą išvykti palengvino ir tai, kad jau turėjau Amerikoje gyvenančią seserį, be to, staiga netekau mamos.

Kur gyvenate ir kur dirbate dabar? Pristatykite savo šeimą.

Šiuo metu gyvenu Spokane mieste, Vašingtono valstijoje. Dirbu Shriners vaikų ligoninėje ir Reabilitacijos centre. Rūpinuosi vaikučiais prieš ir po ortopedinių operacijų. Reabilitacijos centre mano visi pacientai turi ilgalaikę tracheotomiją (specialus trachėjos vamzdelis, padedantis užtikrinti laisvą kvėpavimą) ir dalis ju yra prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Praeitais metais sukūriau antrą šeimą. Iš pirmos santuokos turiu 20-metį sūnų Gabrielių ir 19-metę dukrą Viktoriją. Mano dabartinis vyras Dustin turi dvylikametį sūnų Caden.

Kokia dabar situacija JAV dėl koronaviruso? Galbūt koronavirusu užsikrėtusius ligonius gydote Jūs pati?Ar užtenka medikams apsaugos priemonių? Kokiomis sąlygomis tenka dirbti?

Situacija JAV del koronaviruso yra bloga tik didmiesčiuose. Spokane mieste gyvena 201000 gyventojų, o visame rajone – 506000. Pirmasis nustatytas koronaviruso atvejis mūsų mieste buvo kovo 14-tą dieną. Šiandien, balandžio 13-tą dieną jau turime 266 nustatytus atvejus ir 14 mirčių.

Miesto merė paskelbė socialinį atsiribojimą kovo 11-tą dieną. Miesto ir rajono gyventojai priėmė šį patarimą. Taip, patarimą, o ne įsakymą, ir miesto gatvės tapo tuščios. Miesto policija kol kas neribojo išvykimo ar atvykimo iš miesto ar rajonų.

Uždarytos mokyklos ir visos parduotuvės ir įmonės, kurios nėra būtiniausios. Mokyklose iš pradžių pamokos vyko nuotoliniu būdu, tačiau dabar mokyklos uždarytos iki kitų mokslo metų pradžios ir pamokos nevyksta.

Mieste sutrumpintai dirba maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir statybinių medžiagų parduotuvės. Žmonių skaičius vienu metu parduotuvėse yra ribojamas. Restoranuose maistą galima užsisakyti elektroniniu būdu ar telefonu. Įmonės, kurių darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, dirba namuose.

Penkioms Spokane miesto ligoninėms kol kas netrūksta tinkamų apsaugos priemonių apsisaugoti nuo koronaviruso.Tačiau apsauginės priemonės yra teikiamos tik tiems medicinos darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais pacientais. Ligoninėse yra infekciniai skyriai, skirti koronavirusu užsikrėtusiems pacientams. Kritinės būklės pacientai gydomi reanimacijos skyriuje, kuriame yra tik privačios palatos. Šiuo metu ligoninese iš viso gydosi 43 pacientai. Ketvirtadalis iš jų yra kritinės būklės.

Vietinės gydymo įstaigos ėmėsi apsaugos priemonių, kai situacija Seattle mieste, esančiame 449 km nuo Spokane miesto, tapo bloga. Visi darbuotojai yra tikrinami dėl pakilusios kūno temperatūros ir turi užpildyti dabartinės darbuotojo sveikatos būklės anketą. Jiems duodamos operacinėse naudojamos kaukės ir tik tada gali pradėti savo darbo dieną. Darbuotojams, kurie neturi tiesioginio kontakto su pacientais, duodamos tik medvilninės kaukės.

Mano abejuose darbuose kol kas neturime pacientų su koronavirusu ir dėl to esu labai dekinga savo bendradarbiams, kurie ėmėsi visų sveikatos apsaugos priemonių apsaugoti save ir pacientus.

Koronos virusu užsikrėtę bendradarbiai izoliavosi nuo visuomenės ir gydosi namuose.

Dirbant su pacientais 12 valandų per dieną ir nešioti veido kaukę nelengva. Tačiau tai tapo mūsų kasdienybe ir prie to pripratome.

Ką pasakytumėte skeptikams, kuriems ši situacija atrodo paprasta?

Koronavirusas yra tikras. Tai – nematomas priešas, kuris yra kitoks, nei kiti virusai. Apsiginklavęs labai galingais ginklais. Greitai plintantis, turintis ilgą inkubacinį laiką, užsikrėsti galima nuo žmogaus, neturinčio jokių simptomų. O kas gali pasakyti, kad genetinė mutacija nesužais loterijos ir, grįžusi kitą sezoną, mus aplankys su dar didesniu trenksmu?

Ar daug žmonių, medikų Amerikoje testuojama dėl koronaviruso?

Mūsų mieste yra testuojami tik tie žmonės, kurie turi visus koronaviruso simptomus: pakilusią kūno temperatūrą, kosulį ar dusulį. Nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Jeigu žmogus kreipiasi į ligoninės priimamąjį skyrių dėl šių simptomų, testas yra padaromas ligoninėje. Šiuo metu Spokane mieste 3720 žmonių atitiko simptomus dėl testavimo ir 3,9% buvo teigiami atsakymai.

Kokios buvo Jūsų Velykos šiemet?

Tai buvo pirmos Velykos, kai šeima nebuvo kartu, kai margučiai nebuvo dažyti. Velykos buvo darbe su mano pacientais, kurie nėra matę savo šeimos jau daugiau nei mėnesį (visose gydymo įstaigose lankytojai yra draudžiami).

Kokių turite pomėgių? Kokia Jūsų mėgiamiausia knyga, kokios muzikos mėgstate klausytis?

Kai gyvenimas tekėjo savo normalia vaga, savo laisvalaikį praleid\iu aktyviai: iškylos į kalnus, slidinėjimas kalnuose, plaukiojimas baidarėmis, kelionės dviračiais. Žemėlapyje randu dar daug neaplankytų vietų, ir taip atsiranda spontaniškos kelionės. O kai norisi ramybės, laiką leidžiu dirbdama sode prie namų. Šį pavasarį izoliacija pasodino mane prie siuvimo mašinos, ir kartu su bendradarbiais siuvome sau ir kitiems medvilnines kaukes.

Ilgais rudenio vakarais skaitau knygas. Pastaruoju metu jos yra labiau biografinės ar paremtos tikrais įvykiais/faktais. Nemanau, kad galiu išskirti vieną mėgstamiausią knygą, tačiau turiu keletą mėgstamiausių, kurios buvo skaitytos ir analizuotos daugiau nei vieną kartą. Viena iš jų – “Džonatanas Livingstonas Žuvėdra”, kurios autorius Ričardas Bachas. Cituoju: „... koks mūsų ateities pasaulis, priklauso nuo to, ką jau išmokome ankstesniuose. Jei nieko neišmoksi, būsimas pasaulis niekuo nesiskirs nuo senojo: jame galios tos pačios nelyginant švinas sparnus slegiančios ribos, kurias teks įveikti.”

Paskutinė skaityta knyga parašyta Taros Westover, “Educated” („Išsilavinusi“).

Ar dažnai parvykstate į Lietuvą? Ką grįžusi aplankote, ko labiausiai pasiilgstate?

JAV gyvenu jau trylika metu, ir buvau gryžusi į Lietuvą tik vieną kartą. Darbo grafikas ir užimtas gyvenimo stilius kol kas neleido atvykti dažniau. Kai viešėjau, Lietuva dar nebuvo labai pasikeitusi po mano išvykimo. Grįžusi namo norėčiau pasivaikščioti tais pačiais vaikystės takeliais aplink Širvėnos ežerą, aplankyti Karvės olą ir prie jos netoliese esantį gojelį, Rinkuškius…

Be savo artimų šeimos žmonių ir draugų, labiausiai ilgiuosi tikros lietuviškos Biržų juodos „Senolių“ duonos. Čia, JAV, juoda duona nėra populiari,ir ji visai kitokio skonio.

Patarkite biržiečiams, kaip save saugoti šiandien?

Turbūt nieko naujo nepatarsiu, kaip save apsaugoti. Ribokite bendravimą su žmonėmis. Nelieskite veido rankomis. Grįžę namo, gerai nusiplaukite rankas. Prisiminkite, kiekvienas sveikai besijaučiantis žmogus gali būti viruso nešiotojas. Ir atsargiai atsirinkite informaciją apie koronos virusą, kuri yra paskelbta naujienų portaluose. Ne viskuo reikia tikėti. Panika nereikalinga. Jei užtvėrėte kelią iš anksto, situacija bus valdoma. Pakluskite Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patarimams ( dėl medicinos, kultūros ir valdžios skirtumų JAV ir Lietuvoje, pakluskime vietinei valdžiai). Būkime kantrūs ir tolerantiški vieni kitiems. Ar gyvenimas grįš į savo senas vėžias? Turbūt, kad ne. Bet žmogus gali prisitaikyti prie bet kokių gyvenimo sąlygų. Tad linkiu visiems likti sveikais.

Ačiū už pokalbį.