Ar išsaugosime knygnešių iškovotą laisvą lietuvišką žodį?

Asmeninio albumo nuotr.
Prie knygnešio Jurgio Bielinio ąžuolo Purviškiuose susirinkę artimieji 2018-ųjų liepą.
Artėja kovo 16-oji, knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, Lietuvoje paskelbta knygnešių švente. Todėl kasmet, artėjant šiai dienai, nejučia mano mintys nuklysta į tuos gūdžios praeities laikus, Bielinių šeimos nueitą erškėčiuotą gyvenimo kelią.

Atmintis amžina

Knygnešys Jurgis Bielinis – žmogus legenda, gyvenęs žiauriu carizmo represijų laikmečiu, rizikuodamas savo laisve, sveikata, gyvybe, ištisus mėnesius nematęs šeimos, iš Prūsijos nešė lietuviškus spaudos leidinius, knygas, jaudinosi dėl visos Lietuvos, dėl mūsų visų ateities. Jis gerai suprato, kad neturėsime nei Tėvynės, nei tautos, jei nebus to, kas mus vienija stipriausiais ryšiais – gimtosios kalbos.

Argi žmogus, gyvendamas Suoste, greta Purviškių kaimo, kur gimė ir gyveno knygnešys, kur likę jo išvaikščioti takai, įmintos pėdos, kur Bielinių šeimos brangus žemės lopinėlis, sūriu prakaitu ir graudžiomis ašaromis aplaistytas, gali neprisiminti šių žmonių?

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com