Naujausios
Pavojingas lietus
Lietuvos transporto saugos administracijos tinklalapyje skelbiama, kad avaringumas esant dideliam kritulių kiekiui, palyginti su sausomis dienomis, gerokai išauga. Todėl, važiuodami šlapia kelio danga ar lyjant lietui, vairuotojai turi būti itin atidūs, nes tikimybė patekti į pavojingą situaciją gerokai padidėja.
Važiuojant 90 km per valandą greičiu, kelio danga, ant kurios vieno centimetro vandens sluoksnis, slydimo atveju galima prarasti automobilio kontrolę. Kitaip sakant, šlapiame kelyje gali ištikti akvaplaningas.
Reikia gerų padangų
Biržietis vairavimo instruktorius Vytautas Juška paaiškino, kad akvaplaningas – tai vandens tarpas nuo kelio dangos iki padangų (pleištas), kai transportas tampa sunkiau valdomas arba nevaldomas. Pasak vairavimo specialisto, norint išvengti akvaplaningo, reikia važiuoti saugiu greičiu, turi būti tinkamos, su geru protektoriumi padangos – rekomenduojamos siauresnės padangos. Apskritai, automobilis turi būti techniškai tvarkingas.
Pakankamas padangų protektoriaus rašto gylis gali padėti išvengti vandens pleišto. Tačiau akvaplaningą lemia keli veiksniai: važiavimo greitis, padangų protektoriaus būklė, slėgis padangose, kelio danga ir kelio geometrija. Kuo labiau nudilusios padangos, tuo sunkiau pašalinti vandens perteklių. Sąlyčio plotas tarp padangos ir kelio mažėja, o rizika prarasti sukibimą su kelio danga smarkiai didėja.
Šiuolaikiniuose automobiliuose yra sistemos, kurios automatiškai kontroliuoja transporto priemonės greitį. Naudodami šią sistemą lyjant, galima prarasti automobilio valdymą. Mat pastovaus greičio palaikymo sistema veikia taip, kad išlaikytų pastovų greitį, todėl labai didėja vandens pleišto tikimybė.
Reikia ir kitų saugotis
Kai kelias šlapias ir slidus, būtina stebėti kitus automobilius, nes ir jie gali tapti nevaldomi. Tarp savo automobilio ir automobilio priekyje rekomenduotina išlaikyti saugų atstumą, o lyjant lietui tą atstumą dar padidinti. Be to, esant didesniam atstumui nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės mažesnį vandens srautą gaus jūsų automobilis, ir kelias bus geriau matomas.
Šiaip rekomenduotinas saugus atstumas – pusė spidometro rodmenų. Vadinasi, važiuojant 70 km per valandą greičiu, saugus atstumas iki priekyje esančio automobilio yra 35 metrai. Priemiesčio ir užmiesčio keliuose rekomenduotina išlaikyti didesnį saugų atstumą – atstumas metrais turėtų būti toks pat kokie spidometro rodmenys. Mat važiuojant didesniu atstumu iki priekyje važiuojančio automobilio yra daugiau laiko sustabdyti automobilį bei šansų išvengti susidūrimo sudėtingos situacijos kelyje atveju.
Jeigu ištiko akvaplaningas...
Saugaus vairavimo žinovai pataria, ištikus akvaplaningui neskubėti smarkiai sukti vairą. Automobilis ir toliau juk bus nevaldomas. Neišeina pasikliauti ir automobilio stabdžiais. Variklio greitį reikia lėtai mažinti, kad atgautų ratai sukibimą su keliu. Nors kai kuriais atvejais, norint išgelbėti automobilį nuo akvaplaningo, patariama padidinti greitį. Pavyzdžiui, toks būdas gali būti taikomas transporto priemonėms su priekinių ratų pavara, kuri pirmąjį smūgį užfiksuoja galiniams ratams. Šiek tiek pagreitėjus, gali pavykti išvengti, kad akvaplaningas ištiktų visą automobilį.
Panašu, kad nėra auksinio patarimo, ką daryti, kai automobilis tampa laivu. Reikia saugotis, kad neprarastume ryšio su keliu.