Karjeros mugė
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Susirinkusiuosius pasveikino Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (BTVMC) direktorius Dainius Korsakas ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
D. Korsakas pasidžiaugė, kad šiemet renginys sulaukė gerokai didesnio susidomėjimo, nei tikėtasi. Norinčių dalyvauti mugėje, pristatyti savo verslus, karjeros ir studijų galimybes atsirado kur kas daugiau, nei buvo planuota. „Esame maloniai nustebinti“, – sakė D. Korsakas.
Taigi jau tradicija tapę Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo pusryčiai šiemet įgavo platesnį mastą. Prie verslininkų ir švietimo atstovų diskusijų prisijungė jaunimas, o karjeros mugė subūrė Centro mokinius, darbdavius, mokymo įstaigų ir įvairių organizacijų atstovus.
Šių susitikimų tikslas – ne tik aptarti šiandienos darbo rinkos situaciją, bet ir pažvelgti į ateitį. Kokius specialistus reikėtų rengti, kad baigę mokslus jie rastų darbą, o rajono verslininkams nereikėtų darbuotojų ieškoti svetur?
Viena iš renginyje išsakytų minčių – būsimi darbuotojai nėra bandelės, kurių galima užsisakyti tada, kai prireikia. Jeigu verslui po trejų ar penkerių metų reikės kvalifikuotų specialistų, jų rengimu būtina rūpintis jau šiandien.
Specialistų greitai neparengsi
Renginyje dalyvavę verslininkai domėjosi, kaip atsižvelgiama į darbdavių poreikius. Ar, matant, kokios specialybės šiuo metu paklausiausios, profesinio mokymo programos papildomos naujomis? Ir ko reikia, kad tai įvyktų?
BTVMC direktorius D. Korsakas paaiškino, kad naujos programos įstaigoje, rengiančioje darbo rinkai tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius, neatsiranda vos panorėjus.
„Mes negalime vos spragtelėję pirštais įvesti naujų programų. Reikia suprasti, kad pasirengimas gali užtrukti net iki penkerių metų. Reikia ne tik atsakingai pagrįsti naujos mokymo programos įvedimo svarbą, bet ir parengti atitinkamą mokymo bazę, kuri nemažai kainuoja. Taip pat reikia parengti specialistus, kurie tas programas įgyvendins“, – sakė D. Korsakas ir juokaudamas pridūrė, jog darbuotojai – ne bandelės, jų taip greitai neprikepsi.
Jis pastebėjo, kad spręsdamas šią problemą Centras renkasi paprastesnį kelią – užuot kūręs naujas programas, reikiamomis kompetencijomis papildo jau esamas. Taip siekiama atliepti darbdavių poreikius ir suteikti besimokantiesiems galimybę įgyti daugiau profesinių įgūdžių.
Pasiūlė verslininkams prisidėti
Direktorius taip pat paragino verslininkus būti aktyvesnius, nes jų indėlis gali pagreitinti ir palengvinti naujų specialybių atsiradimą.
Tačiau vien išsakyti savo pageidavimus mokymo įstaigoms neužtenka. Darbdaviai turėtų aktyviau įsitraukti į jaunų žmonių profesinį rengimą, priimti juos atlikti praktiką, supažindinti su darbo aplinka ir padėti geriau suprasti pasirinktos profesijos galimybes.
BTVMC atstovai pasidžiaugė, kad karjeros ir verslo mugėje savo patirtimi dalijosi ir buvę Centro mokiniai. Ne vienas jų, baigęs mokslus, nepabijojo imtis nuosavos veiklos ir šiandien pats sau yra susikūręs darbo vietą.
Profesiją galima „pasimatuoti”
Kol vienoje erdvėje vyko verslo pusryčiai, kitoje jaunimas turėjo galimybę tiesiogiai pabendrauti su potencialiais darbdaviais ar jų atstovais.
Karjeros ir verslo mugėje dalyvavo Biržų ir kitų rajonų įmonių, kolegijų bei įvairių organizacijų atstovai. Jie pristatė savo veiklą, profesinės karjeros galimybes ir darbo rinkos poreikius. Mokiniams tai buvo proga ne tik sužinoti, kokių specialistų ieško įmonės, bet ir pasidomėti praktikos, pameistrystės bei įsidarbinimo galimybėmis.
Ypač aktuali galimybė – užmegzti kontaktus dėl profesinio mokymo modulio „Įvadas į darbo rinką“ atlikimo realioje darbo vietoje. Tai leidžia jaunam žmogui iš arčiau pažinti pasirinktą profesiją, įvertinti savo gebėjimus ir suprasti, ar toks darbas iš tiesų jam patiktų.
Juk viena yra apie profesiją skaityti vadovėlyje ar klausytis mokytojo pasakojimo, o visai kas kita – pamatyti tikrą darbo aplinką ir pabendrauti su žmonėmis, kurie šį darbą dirba kasdien.
Vienu įdomiausių karjeros dienos akcentų tapo diskusija apie profesijos pasirinkimą, darbo rinkos poreikius ir asmenines sėkmės istorijas. Savo patirtimi dalijosi buvę BTVMC mokiniai, kurių profesiniai keliai susiklostė skirtingai.
„Noriu paskatinti jaunus žmones nebijoti ieškoti savo kelio ir eiti juo“, – toks padrąsinimas nuo scenos skambėjo iš buvusių Centro mokinių lūpų.
Daugelis jų jau buvo nuėję netrumpą gyvenimo kelią, išbandę ne vieną specialybę, kol savo pašaukimą atrado atėję mokytis į Biržų technologijų ir verslo mokymo centrą.
Sėkmė neturi vieno recepto
Diskusijoje apie pokyčius, atvedusius į sėkmę, savo patirtimi dalijosi Aušra Vikonienė, 2017 metais Centro Vabalninko skyriuje įgijusi socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Šiemet jai suteiktas Ukmergės rajono geriausios metų socialinės darbuotojos vardas.
A. Vikonienė prisipažino, kad pakeisti specialybę ją paskatino asmeninės patirtys. O svarbiausia tai, kad įgyta profesija jos gyvenimui suteikė visai kitokią prasmę.
Apie pasirinktą profesiją pasakojo ir Agnė Kiznė – floristė bei kūrėja, įkūrusi nuosavą gėlių studiją. Moteris pati augina gėles ir kuria išskirtinius švenčių dekorus ne tik Biržų rajone, bet ir Panevėžio apskrityje, o prireikus – visoje Lietuvoje.
A. Kiznė atkreipė dėmesį, kad mes dar nelabai mokame, o galbūt ir ne visada suprantame, kaip svarbu palaikyti vieniems kitus. To ji ragino nepamiršti ir būsimų specialistų.
Dar viena buvusi Centro mokinė – Rūta Berlinskienė, konditerijos specialistė, plėtojanti individualią veiklą. Anksčiau socialine darbuotoja ir pedagoge dirbusi moteris, ilgus metus padėjusi sudėtingose situacijose atsidūrusioms šeimoms, dabar gamina zefyrinių gėlių puokštes ir kitus skanėstus.
Apie savo patirtį pasakojo ir Tomas Drevinskas, įgijęs automechaniko specialybę, o vėliau Biržuose įkūręs nuosavą autoservisą. T. Drevinskas sako, kad visa jo šeima vienus ar kitus mokslus yra baigusi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Biržų atstovybės vadovė Armanda Šimaitė. Ji paragino mokinius būti drąsius, tačiau nepamiršti, kad darbas – atsakingas procesas, o darbdaviai, kuriantys ir išlaikantys darbo vietas, iš darbuotojų tikisi atsakingumo, pareigingumo ir gebėjimo dirbti komandoje bei kurti pridėtinę vertę.
Nuo mokyklos iki verslo
Nors diskusijoje dalyvavusių buvusių mokinių profesijos skirtingos, jų istorijas jungia vienas bendras dalykas – įgytos žinios ir profesiniai įgūdžiai tapo pagrindu tolesnei karjerai.
Vieniems profesinis kelias atvėrė galimybę tapti savo srities specialistais, kitiems – imtis savarankiškos veiklos ir kurti nuosavą verslą.
Kalbėta apie pašaukimo paieškas, pirmuosius profesinius išbandymus, savarankiško darbo iššūkius ir nuolatinio tobulėjimo svarbą.
Jaunimui perduota žinutė, kad profesijos pasirinkimas nebūtinai turi būti vienintelis ir galutinis sprendimas visam gyvenimui. Kartais tenka išbandyti kelias veiklos sritis, pakeisti kryptį ar pradėti iš naujo. Svarbiausia – nebijoti ieškoti, mokytis, tobulėti ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.
Kokių specialistų reikės Biržams?
Kol jaunimas bendravo su darbdaviais, verslininkai ir švietimo įstaigų atstovai diskutavo apie gerokai platesnę problemą – Biržų rajono darbo rinkos ateitį.
BTVMC direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė pristatė Centro veiklos rezultatus, šiuo metu vykdomas profesinio mokymo programas ir ateinančių metų planus.
Vienas iš susitikimo tikslų buvo su socialiniais partneriais aptarti 2027 metais planuojamą profesinio mokymo programų pasiūlą. Siekiama, kad ji kuo labiau atitiktų ne tik mokinių interesus, bet ir realius rajono bei regiono darbdavių poreikius.
Užimtumo tarnybos Biržų skyriaus vedėja Eugenija Grabauskienė apžvelgė rajono darbo rinkos situaciją, užimtumo rodiklius ir specialistų poreikio tendencijas.
Šie klausimai svarbūs ne tik verslininkams. Nuo galimybės rasti darbą savo krašte priklauso ir jaunų žmonių sprendimai – likti Biržuose ar profesinės ateities ieškoti didesniuose miestuose.
Todėl vienas svarbiausių uždavinių – ne tik parengti kvalifikuotus specialistus, bet ir sudaryti sąlygas jų profesiniam keliui prasidėti Biržų rajone.
Verslininkai mokosi kalbėtis
A. Šimaitė pristatė atstovybės metų veiklą, įgyvendintas iniciatyvas ir galimybes stiprinti verslo bendruomenės bendradarbiavimą.
Po pranešimų vykusiose diskusijose aptarti verslui kylantys iššūkiai, kvalifikuotų darbuotojų poreikis ir galimybės glaudžiau susieti profesinį mokymą su darbdavių lūkesčiais.
Apibendrinant renginį akcentuotas besikeičiantis Biržų verslo bendruomenės požiūris. Verslininkai vis drąsiau dalijasi idėjomis, ieško bendradarbiavimo galimybių, kelia klausimus ir nebijo diskutuoti.
„Svarbu ir tai, kad skirtingos nuomonės nebūtinai reiškia konfliktą. Diskusijos, net ir nesutariant visais klausimais, gali padėti geriau suprasti vieniems kitų poreikius ir ieškoti bendrų sprendimų“, – akcentavo BTVMC direktorius D. Korsakas.
„Tokie susitikimai turėtų tapti ne tik proga susėsti prie bendro stalo, išgerti kavos ir pasikalbėti, bet ir vieta, kur gimsta konkrečios partnerystės bei iniciatyvos. Labai džiaugiuosi, kad į verslo pusryčius susirinko tiek daug verslo atstovų. Malonu, jog šiame būryje turime ir dirbančių su jaunimu, ir rengiančių būsimuosius specialistus. Tai reiškia, jog nesame abejingi“, – sakė A. Šimaitė.
Ar jaunimas pasirinks Biržus?
Karjeros diena ir verslo pusryčiai iškėlė klausimą, į kurį atsakymo vieno susitikimo metu rasti neįmanoma: ką reikia padaryti, kad jauni žmonės savo ateitį norėtų kurti Biržų rajone?
Vien profesinio mokymo programų ar darbo vietų pasiūlymų neužtenka. Jaunas žmogus turi matyti galimybę tobulėti, siekti karjeros, užsidirbti ir jaustis reikalingas.
Savo ruožtu darbdaviams svarbu suprasti, kad būsimas darbuotojas neatsiranda per vieną dieną. Jo profesinis pasirengimas prasideda dar mokymo įstaigoje, todėl bendradarbiavimas su švietimo bendruomene gali padėti spręsti ilgalaikes darbuotojų trūkumo problemas.
O galbūt svarbiausia šio susitikimo mintis ir buvo ta, kad jaunimo ateitis Biržuose priklauso ne vien nuo mokyklų, verslininkų ar pačių jaunuolių. Ji priklauso nuo visų jų gebėjimo susikalbėti, suprasti vieniems kitų lūkesčius ir veikti išvien.
Juk darbuotojų, kaip taikliai pastebėta verslo pusryčiuose, pagal užsakymą neiškepsi. Tačiau sudaryti sąlygas jiems užaugti, įgyti profesiją ir norėti likti savo krašte – galima.
I. Butkevičiūtės nuotr. 
I. Butkevičiūtės nuotr. 
I. Butkevičiūtės nuotr. 
I. Butkevičiūtės nuotr.