PRIVALOMYBĖ ATBAIDO?
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Kodėl mažai ar visai neskaitome? Žmonių elgsenos žinovai tvirtina, jog knygų skaitytojus nuviliojo išmanieji telefonai, kiti ekranai. Panaršai socialiniuose tinkluose. Paskaitinėji šį bei tą. Pasižiūri vaizdelių. Sužaidi kokį žaidimą. Ir be didelio vargo gauni dozę dopamino! Kad patirtum panašų malonumą iš knygos skaitymo, turi daugiau sugaišti.
– Aš knygas pradėjau skaityti tik pabaigęs vidurinę mokyklą, – pastebėjo bičiulis Stasys. Ir paaiškino: – Mokykloje visiems kišdavo privalomą literatūrą. Man tokia prievarta nepatiko. Aš iš mokyklos bibliotekos pasiimdavau kritikų straipsnių apie tas privalomas knygas. Ir mokytojui tų kritikų žodžiais papasakodavau, neva pats perskaitęs tas knygas. Po mokyklos atradau knygų skaitymo malonumą. Tiesiog ryte rijau knygas, norėdamas atsigriebti už neskaitymo metus. Tarybiniais laikais tų knygų buvo ne kažkas. Tekdavo net knygynuose ieškoti pažinčių, kad iš po prekystalio gautum nusipirkti Hemingvėjaus ar Egziuperi knygą.
Dabar knygų bado nebėra. Knygų perteklius. Kai suvoki, jog visų gerų pasaulio knygų neperskaitysi, nusvyra rankos.
GERI PAVYZDŽIAI UŽKREČIA
Žinoma, jog vaikai dažnai perima tėvų įpročius. Jeigu nei tėvas, nei mama neskaito knygų, tai vargu ar vaikai skaitys. Jau ir suaugusieji, ankstesniais metais perskaitydavę daug knygų, nuo jų nusigręžia. Mat knygų tikrai daug. Nemažai šių dienų autorių stilius įmantrus. Prikaišiotas tarptautinių žodžių. Tad skaitant reikia pastangų, kad už sudėtingų sakinių pagautum paprastą mintį. Pastebimas ir daugžodžiavimas. Rašant ar sakant prikaišiojama daug nereikalingų žodžių. Ilgais sakiniais išvedžiojama, kai tą patį galima pasakyti kelis kartus trumpiau.
– Matyt, todėl dabar atsirado pasaulyje nauja mada – ką nors skelbti ar pranešti visiems suprantama kalba, – nusijuokė Stasys. – Pastebėjome, jog iš didelio rašto išėjome iš krašto? Niekas nebenori skaityti ilgų parašymų. Net internete – perskaito tik antraštes ir puola nei į tvorą, nei į mietą komentuoti.
Panašu, kad dabar, kaip niekada, gauname daug visokios informacijos. Reikalingos ir nereikalingos. Galvos perkaista, todėl vis sunkiau perskaityti ilgą tekstą. Apima baimė – ar įveiksi, paėmęs į rankas storą knygą.
POLITIKŲ KALBOS GRIAUNA PASAULĮ?
Pastebime, jog nėra patrauklios politikų kalbos. Dažnai kalbama tik tam, kad paklaustasis netylėtų kaip žemė. Tad būna kalbų visai be turinio. Nei informacijos, nei vertės. Mykia ar prikaišioja į kalbą tuščių pažadų. Dar: dėl savų nesėkmių ieško kaltininkų svetimame kieme.
– Ir tada ateina vadinamieji populistai! Pareiškia: mes pasaulį seną sugriausime ir ant jo pamatų naują pastatysime, – pasišaipė bičiulis. Ir apgailestaudamas pridūrė: – Taip akyse ir griūna, atrodė, jau nusistovėjusi pasaulio tvarka. Gyvename palaidoje baloje. Nežinome, kas bus rytoj.
Gyvenant tokioje nežinioje, verčiau patylėti. Mažiau kalbėti. Juk matome, kad kai kurie pasakyti ar parašyti žodžiai tampa kažkuo daugiau nei oro virpinimas. Todėl ir baigiame šį rašinėlį.