KOKS ESI PATS, TOKS IR TAVO PASAULIS
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Tačiau turime gyventi čia ir dabar. Pastebėta, kad net labai blogais laikais yra žmonių, kurie jaučiasi gerai. Tai žmonės, tarnaujantys kitiems. Pasiaukojantys dėl kitų. Jie šliaužia iš karo apkasų išnešti sužeistuosius. Jie griuvėsiuose ieško žuvusiųjų, kad juos galėtų perduoti palaidoti artimiesiems…
Kuo didesnę pagalbą tokie žmonės suteikia kitiems, tuo laimingesni jaučiasi patys.
– Vadinasi tik nuo mūsų elgesio priklauso, ar laikas yra blogas, ar geras? – klausė bičiulis Stasys. Ir tęsė: – Paprastai žmonės kaltina blogus laikus ir laukia geresnių. Laukia, kol Putinas atsikvošės ar Trampas pasaulinę taiką pasieks. Laukia, kada degalinėse dyzelinas ir benzinas atpigs. Tik tiek. Juk neverta laukti, kad žmonija pasikeistų į gerąją pusę. Juk aiškiai suvokiame, kad kiekviename iš mūsų tebetūno urvinis žmogus, kuris budriai miega su kuoka rankoje.
DARYK TIK TAI, KĄ SUGEBI PADARYTI?
Liūdnokas vaizdelis. O kaip jį pakeisti? Galima suremontuoti per avariją nukentėjusį automobilį. Galima čiaupui, kad jis nevarvėtų, pakeisti tarpinę. Galima ištroškusiam žmogui paduoti vandens stiklinę… Niekas neužkraus darbų, kurių negalime padaryti. Niekas nepalieps pilotuoti orlaivio, jeigu nesi pilotas. Net išlaipins iš automobilio, jeigu bandysi važiuoti, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Nepalieps remontuoti elektros tinklo, jeigu nesi elektrikas… Kiekvienas atsakome tik už tai, ką galime atlikti.
– Tačiau ne visi prisipažįsta, kad kai ko nesugeba padaryti, – pastebėjo bičiulis. – Todėl matome labai blogų dalykų. Pripliurpia politikai, kad sugebės valstybę valdyti. O kai išrenkame tų gabumų nė kruopelės nematyti. Ir toliau niekus mala, kad apie tuos nusišnekėjimus laikraščiai parašytų.
Išeitų, kad gali veikti tik tai, ką sugebi Tačiau žinodamas savo galimybes, matai, kur gali tobulėti, eiti pirmyn. Juk ne šventieji puodus lipdo. Tad visi žmonės gali padaryti bet kokį darbą. Viską galima išmokti ir pasiekti. Matėme, kad sėkmingai prie Lietuvos valdymo buvo prisidėję muzikantai. Matome, kad į savivaldybių tarybas išrinkti gydytojai puikiai šilumos ūkio reikalus išmano. Tad nėra užginta bet kokio darbo imtis?
GERAI, KAI PATS ESI SAU PONAS?
Yra žmonių, kuriems nepatinka, kai jiems kas vadovauja. Mat mano, jog būdami pavaldiniais netenka laisvės. Ką gi. Imkis savo verslo ir būk pats sau ponas! Tačiau tada paaiškėja, jog tampi susaistytas ir atskaitingas daugeliui žmonių, turinčių reikalų su tavo verslu. Ir taip gali netekti daugiau laisvių nei būdamas samdiniu. Gera dirbti savarankiškai. Gera dirbti ir pagal viršininko nurodymus. Jeigu dirbi su ugnele. Kai darbas yra prasmingas.
– O kaip patirti darbo džiaugsmą, jeigu viršininkas kvailys? – klausė Stasys. Ir bandė atsakyti: – Jeigu esi sumanus darbuotojas, tai kvailas viršininkas gali net atskleisti daugiau tavo sugebėjimų. Pasitelkęs meistriškumą gali padaryti geriau nei vadas liepė. Ir tada net kvailas viršininkas pagirs. Aišku, jeigu nebus visiškas kvailys.
Gali būti, kad visiškų kvailių pasaulyje nebūna. Jeigu buvo, tai – nebėra. Tuo labiau – tarp viršininkų. Tokie jau seniai bankrutavę. Arba netekę aukštesnių vadų pasitikėjimo. Arba rinkimus pralaimėję ir šunims šėko pjauti išėję. O kaip su sakymu: kas nedirba, tas neklysta?
BANDYMAI ATSIKRATYTI KALTĖS
Aišku, kaip dieną, kad dirbami visi suklystame. Normalu. Tik nėra normalu, padarius ką nors netinkamo, pradėti šaukti, kad visi kiti kalti dėl tokio atsitikimo.
– Mano šviesios atminties mama tokiais atvejais, kai aš bandydavau savo klaidas suversti kitiems sakydavo: jeigu ne klojimo durys, būtum kiškį nudūręs?! – vaikystę prisiminė pašnekovas.
Tačiau labai dažnai matome, kad pakėlus balsą, bandoma suversti bėdą minėtoms klojimo durims. Ir nepriimant prieštaravimų, bandoma tai, kas nėra teisinga, paversti teisingu dalyku. Ir būna, jog pavyksta. Parodžius pirštu valdžios žmogui į jo klaidą, jis tuoj pirštu rodo į ankstesnės valdžios kokį nors nutarimą, įstatymą ar veiksmą. Ir nusiplauna rankas. Nors aišku, kad pačio panagėse nešvarumų lieka…
Štai dabartinės šalies valdžią sukrėtė skandalas. Iš Registrų centro duomenų bazės buvo nutekinta gal 600 tūkstančių bylų apie nekilnojamojo turto turėtojus.
– Kelias dienas per radijus ir televizijas kartojo, jog tuos duomenis nutekino. Vėliau kažkas tvirtino, jog tuos duomenis pavogė, – sakė bičiulis Stasys. Ir klausė: – Kas iš tikrųjų įvyko? Atsimenu, kai mano tėtis darydavo alų, tai misą atskirdavo nuo salyklo – nutekindavo. Taip turėdavo – pirmoką, – antroką, – trečioką alų.
Panašu, kad valdžios žmonės, prisipažindami bėdą ją apibūdino, kaip duomenų netekinimą, nes duomenys iš Registrų centro buvo nutekėjo pamažu. Tokį kiekį informacijos žaibais nepaimsi. Sakydami, kad duomenys buvo pavogti, pasako neaiškiai. Būtų pavogę, tai Registrų centre duomenų nebūtų likę. Dabar juos tik kažkokie piktavaliai nusikopijavo. Gal nieko blogo?
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius socialiniame tinkle „Facebook“ įspėjo, kad sukčiai, jeigu jie turi tuos duomenis, gal veikti daug įtikinamiau. Mat žino daugiau asmeninės informacijos apie žmones, jų turtą ar gyvenamąją vietą. Gali žinoti žmogaus vardą, adresą, kokį turtą turi, ar gyvena vienas, ar turi sodą, butą, paveldėtą turtą, gal net šeimos ryšius…
Gal taip, gal kitaip. Kol kas daug svarstymų. Kai kas, kaip dažnai būna, mato net Kremliaus ranką. Nors niekas nieko tiksliai nežino. Premjerė sako apie bėdą žinojusi seniai, bet Prezidentui nepasakė. Neva generalinė prokuratūra uždraudė. Prezidentas įsitikinęs, kad prokuratūra nedraudė. Kas toliau? Sako, jog Seime bus sudaryta šiam reikalui speciali komisija. Kaip be komisijos?! Kaip kitaip kaltus rasi? Gal pavyks apkaltinti ankstesnę valdžią? Ir bus, kaip su tomis bičiulio minėtomis klojimo durimis, kurios visada dėl visų bėdų kaltos?
Apie darbus ir apie darbus. Negi visą laiką turime vargti? O kaip poilsio reikalai?
PER DAUG DIRBTI NĖRA SVEIKA
Reikia ir poilsio. Juk yra – trečiasis Dievo įsakymas. Jis liepia švęsti septintą dieną, susilaikant nuo darbų. Mat pats Kūrėjas tą dieną ilsėjosi po pasaulio kūrimo. Tad ir mums priklauso atitrūkti nuo darbų, nors kaip jie svarbūs būtų. Tik ar mokame švęsti?
Juk šiandienėje sumaištyje esame įtraukti į kasdienius rūpesčius. Materialinius ir dvasinius. Turime gintis nuo pasaulio liūdesio… Tad net ilgai lauktos šventės kartasi nepateisina lūkesčių. Tampa šventėmis be džiaugsmo. Šiaip sekmadieniai darbo žmonėms sulėtina gyvenimo greitį. Mat vėl reikia susikaupti, pasiruošti naujai darbo savaitei… Pasvarstėme, bet negavome gero atsakymo: ką veikti sekmadienį? Kreipiausi į visažinį dirbtinį intelektą. Gavau atsakymą: „Biržų kraštas turi nuostabią gamtą – pasivaikščiokite Kirkilų apžvalgos bokšto apylinkėse ar prie Germaniškio. Taip pat galite aplankyti vietos kultūros renginius ar muziejus“.
– Štai dirbtinis intelektas viską apie tave žino! Kad vaikštai į renginius, muziejus, kad gyveni netoli Kirkilų ir Germaniškio, – juokėsi bičiulis Stasys. Ir aiškino: – Jeigu būtum Klaipėdos krašto gyventojas, dirbtinis intelektas gal būtų pasiūlę nueiti į jūrų muziejų. Manau, kad šiais interneto laikais visi vienas apie kitą viską žino. Per visokius feisbukus patys pasauliui apsišviečiame. Visi žino, kas mums patinka, ką mylime, ko nekenčiame…
Gali būti, kad per internetą ar tiesiog liežuviais viską apie save jau seniai nutekinome pasauliui. Tad nėra ko plaukus nuo galvos rautis, kad kažkas iš Registrų centro mūsų asmens kodus nusikopijavo? Žinovai sako, jog Estijoje tie kodai vieši ir dėl to dangus ant galvų estams nenukrito.